Minėjome Laisvės gynėjų dieną

2022-01-12 Seimo rūmų Didžiajame kieme. Dž. G. Barysaitės (LRS kanceliarija) nuotr.

Sausio 12-osios popietę Laisvės gynėjai tradiciškai rinkosi į rikiuotę Seime. Ši kartą, dėl pandemijos, į jo Didįjį kiemą.

Rikiuotei simboliškai vadovavo dim. bgr. gen. Česlovas Jezerskas, raportavęs pirmajam atkurtos Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui.

„Sveiki gynėjai, dar kartą. Labai džiugu vėl čia susitikti su jumis tradiciškai toje vietoje, kuri mus tokia svarbi .  Gerai, kad esate čia, šiame pastate, galima sakyti, kurį gynėte ir kurį gali tekti dar ginti. “ – tradiciškai netradiciškai su išsirikiavusiais Laisvės gynėjais pasisveikino Vytautas Landsbergis.
Taip pat, tradiciškai apžvelgdamas nūdienos skaudulius, V. Landsbergis kalbėjo:„… Šioje padėtyje nepriklausomybininkai, kuriems dabar kalbu, turi apie ką pagalvoti ir nusiminti. „Jau 2008-aisiais“, anie sako, „reikėjo išvaikyti Seimą daužant langus“, kai komuna pralaimėjo rinkimus, kaip dabar, ir Lietuva pasuko netgi į nepriklausomą energetiką. Kubiliaus vyriausybėje atsirado Energetikos ministerija, ir susvyravo ligtolinė komunos atrama. Iškart atsirado prieš Seimą kovojanti krasnucha. Atėjo su akmenų skeveldrų kuprinėmis, atsiųsta daužyti parlamento langų. Matykim, kokie panašumai su dabartiniais laikais ir kaip veikia tos pačios jėgos. Tada tarpe krasnuchos lakstė minėtas Algirdas Paleckis ir garsiai kvietė įsiveržti, nusiaubti, išdaužyti tą Seimą. Prieš kiek metų jokios atsakomybės mūsų teisėsauga tame nematė, tik vėliau baudė už melagystę ir šmeižtą dėl Sausio 13-osios. „O, naujas sausis! Kaip gerai. Daužom! “ – ir dabar vėl kviečia naują krasnuchą į naują sausį.
Matykim ir kas dedasi aplink. Esame didžiulės psichologinės agresijos centre. Maskva eina su įžūliausiais ultimatumais prieš Vakarų ir Europos laisves. „Nedrįskit švedai, nedrįskit suomiai net galvoti apie gynybinę pribaltų sąjungą NATO, diktuojantis Kremlius jums to neleidžia. Molčiatj! O Amerika, žiūrėkit, bijo. Palaušim Ukrainą, po to imsimės pribaltų.“– anie va taip sako.
Viskas, net smulkūs dalykai, kaip viena raidelė „W“, metama į putinistų laužą. Girdėjom net dėl tos raidės „W“: „Neleisim jos rašyti!“ Įsivaizduokim, kad ateitų čia Manfredas Verneris (Manfred Woerner), NATO generalinis sekretorius, kuris buvo toks mūsų draugas, tiek padarė, kad mes ten patektume. Pasakytume: „ Ne, Verneri, tavo pavardė neteisinga, eik ir atsiprašyk, arba perrašyk savo pasą“. Ateitų Karolis Voityla (Karol Wojtyła), kuris tiek padarė Lietuvai, kiek joks kitas, ne tik lenkas, bet gal ir žmogus pasaulyje, ir jam būtų pasakyta: „Ei, su tokia raide tu čia netinki mums“…
Tai turėkim nors kiek proto, žmonės mieli, ir šitame Seime, ir visur. Nedarykime niekų, ypatingą istorijos akimirką, kitaip ateis aršusis Volodia su krilica, kurią vėl nori įvesti Kazachstane. Jau ima atgal, ir kirilica vėl ten bus: „Šalin lotynų abėcėlę! Ne tik NATO, bet ir europietiškos abėcėlės plėtra turi būti stabdoma. Jei reiks – visomis priemonėmis. “ Juk grasina kaip proto netekę. Grasina net branduoliniu karu.
Daug ką mes esame praradę įvairiose istorijos kryžkelėse ir persekiojimuose. Bet atsimenu visada a.a. monsinjorą Svarinską, kai jis buvo Parlamento narys ir kai jis atsakinėjo į kairiųjų, buvusių komunistų priekaištus: „kodėl jūs mus kritikuojat, reikia tylėti“ ir t.t. Jis pasakė labai aiškiai: „Jūs mums atėmėte jaunystę, atėmėte laisvę, atėmėte sveikatą, bet neatėmėt proto. Ir neatimsit. Mes suprantam, kas, kur ir su kokiom mintim vaikšto ir kokių siekių turi.“
Tai ir mes, gynėjai, gyvenkime su protu ir su atsakomybe už savo šalį ir jos laisvę. Nežinia, kada ir kokiu mastu, bet tikriausiai dar turėsim ją ginti tvirtai susiėmę už rankų ir tvirtomis širdimis, suglaudę gretas, Ačiū jums. “

Laisvės gynėjų rikiuotėje Lietuvos kariuomenės vadą atstovavęs Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Sausumos pajėgų vadas brig. gen. Raimundas Vaikšnoras, perdavęs sveikinimus nuo kariuomenės vado, kalbėjo:
„ Deja 31-eri metai praėjo ir mažai kas pasikeitė nuo tų dienų. Rusija, kuri vadina save teisėta Sovietų Sąjungos teisių paveldėtoja, toliau žvangina ginklais prie Ukrainos, bando, gąsdina, ultimatumus stato visam demokratiškam pasauliui. Mes, Lietuvos kariai, esame ne iš bailiųjų. Mūsų neišgąsdinsi, kaip ir tada jūsų visų neišgąsdino. Esame pasiryžę, jeigu reikęs, kautis ir aukoti gyvybes už Lietuvos nepriklausomybę,  kad tiktai mūsų Tėvynė būtų laisva. “

Sausio 13-osios vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

Atėję į renginį, ar stebėję jo tiesioginė transliaciją turbūt ne vienas išgyvenome panašius jausmus, kaip ir su portalo delfi.lt žurnaliste bendravęs Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris ats. kpt. Vidas Čepulis, kuris nebuvo tarp kviestinių svečių, o renginyje dalyvavo už apsauginės tvoros:
„Aš atvažiavau kaip kiekvienais metais pabūti savo renginyje. Nes 1991 metais aš dalyvavau Parlamento rūmų gynyboje, ir Parlamentas nuo 1991 sausio 11 dienos iki berods 1991 rugsėjo galo buvo mano namai.
Vienas pirmųjų esu apdovanotas Sausio 13-osios medaliu ir Vyčio Kryžiaus ordinu. Tai įvyko 1991 metų rugsėjį. Esu laisvės gynėjas, ir manau, kad turiu teisę kalbėti laisvės gynėjų vardu apie Sausio 13-ąją, apie laisvę, apie tuos žmones, kuriuos pavadinčiau lietuvišku keiksmažodžiu „šūdžiais“, kurie iš mūsų Sausio 13-osios padarė balaganą. […]
Stovėjau prieš tribūnas, ten atsivilko Puidokas, tas mūsų Seimo narys Sirijus, su ilga Lietuvos vėliava ir gražiu Lietuvos šaliku. […] Krito į akis, kad labai jau su vakariniu makiažu jis atvarė, labai jau pudruotas. Užmiršau paklausti, ką naudojo, savo madam parekomenduočiau . Į tą vietą su vėliava ir savo buvimu jis patraukė bendraminčius, kurie puolė švilpti, rėkauti mums į ausį. […]
Man dabar jau tuoj 58 metai, bet, jeigu reikėtų, pakartočiau tai, ką dariau, kai buvau jaunas prieš trisdešimt kelis metus.
Mūsų susirinko gal penki tvirtoki pagyvenę vyrai, po to pritraukėme jaunimo, ir ten stovėjome tame mitinge apsupti šitų antivakserių, kuriems galimybių pasas tai yra nelaisvė. Nežinau, savo pozicijos jie nereiškė, jie tik klykė, švilpė, rėkė, šūkavo, kol nebuvo truputį apraminti. Mes apraminom. Iš pradžių buvau vienas, paskui dar vienas žmogus atsirado, paskui jau buvome penkiese, paskui prisijungė jaunesnių žmonių.[…}
Pas mus yra laisvė, demokratija, mitinguokite, protestuokite, kažkur 10 proc. žmonių Lietuvoje yra nepatenkintų, ir tokių yra kiekvienoje šalyje. Išgyvename sunkų laiką. Užauginau dvi dukras, viena iš jų Santariškių klinikų gydytoja rezidentė, nuo pernai metų lapkričio mėnesio ji varė kovido skyriuje. Neužsikrėtė, paskiepyta viena pirmųjų […]. Žinau iš jos kalbų, kas tai yra COVID, kaip žmonės miršta.[…
Sausio 13-oji yra ne kaltų ieškojimo diena. Tie, kurie Sausio 13-ąją daro tokius dalykus, jie ir yra kalti, jie ir turi atsakyti“.

D.Plikūnė. Laisvės gynėjas negailėjo karčių žodžių mitinguotojams: šūdžiai, kurie iš mūsų Sausio 13-osios padarė balaganą (2022-01-13 Delfi.lt)

Skiltyje FOTOGALERIJA—>2022 METAI publikuojami foto-video reportažai:
2022-01-12 Laisvės gynėjų rikiuotė Seimo rūmų Didžiajame kieme
2022-01-12 Pagerbiant Laisvės gynėjų atminimą
2022-01-13 Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

2022-01-17 Informacinė apžvalginė TV laida „Seimo savaitė“

  • Sausio 13-osios išvakarėse Seimo rūmų Didžiajame kieme į iškilmingą rikiuotę sustojo Laisvės gynėjai, liepsnojo žuvusiesiems pagerbti skirti atminimo laužai;
  • Nepriklausomybės aikštėje vykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime įteikta Laisvės premija;
  • būsimieji karininkai Seime aptarė 1991-ųjų reikšmę, ko iš Sausio 13-osios galime pasimokyti šiandien.

Paskelbta Naujienos, Trečioji banga, VAS nariai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *