1919 m. gegužės 3 d. jungtinės lietuvių – saksų pajėgos išvadavo Ukmergę
Lenkai nuo žiemos pabaigos gana intensyviai rengęsi kovoms su bolševikais, po Velykų labai suaktyvino veiksmus rytiniame fronte ir gen. Šmigly-Rydzo kavalerijos jėgomis jau giliau įsiveržė į bolševikų užnugarį. Balandžio 17 d. jie paėmė Lydą, o 19 d. – Vilnių. Tai bolševikus smarkia demoralizavo. Naudodamasi situacija, sukruto ir lietuvių karinė vadovybė. 1919 m. balandžio 26 d. naujai kuriamo Krašto apsaugos ministerijos generalinio štabo viršininku buvo paskirtas buvusios carinės Rusijos armijos gen. mjr. Silvestras Žukauskas. Štabe iškart buvo nutarta pradėti ruoštis didesnio masto operacijai. Tuo metu bolševikai Lietuvoje turėjo 18 pėstininkų pulkų, 3 atskirus batalionus, 5 atskiras specialios paskirties rinktines, keletą artilerijos baterijų ir kavalerijos pulkų. Lietuvių besikuriančiose ginkluotosiose pajėgose atitinkamu laikotarpiu tebuvo 440 karininkų, 127 karo valdininkai ir 10729 kareiviai. Realiai lietuviai galėjo surinkti iki 5000 kovotojų, nes likusieji dar buvo visiškai neapmokyti, neapginkluoti, išsklaidyti smulkiose užuomazginėse karinėse formacijose. Tokiomis sąlygomis bolševikus buvo galima pulti tik paskirose vietose. Planingai karinei operacijai vykdyti ir išplėsti pirmiausia nutarta užimti Ukmergės miestą. Šį uždavinį atlikti gen. S.Žukauskas pavedė karininko Jono Variakojo vadovaujamam Panevėžio atskirajam batalionui, kuriame buvo: 1) štabo komanda, 2) ūkio dalis, 3) ryšių komanda, 4) žvalgų komanda, 5) mokomoji kuopa, 6) kulkosvaidžių komanda, 7) baterijos būrys, 8) šešios rikiuotės kuopos ir 9) nerikiuotės kuopa – iš viso 35 karininkai bei karo valdininkai ir 1314 kareivių; dauguma jų buvo savanoriai. Ukmergės išvadavimo iš bolševikų operaciją suplanavo Panevėžio atskirojo bataliono instruktorius karin. Maksimas Katche, bataliono vadas karin. J.Variakojis ir vokiečių saksų 18 pulko vadas mjr. V.Zeschau. Prieita prie vieningos nuomonės, jog norint pilti Ukmergę, būtinai reikėjo išvyti bolševikus iš Pagirių, kuriuose įsitvirtinęs priešas kėlė pavojų kairiajam bataliono sparnui. Tuo metu Panevėžio atskirojo bataliono pajėgos buvo išsidėsčiusios Kėdainiuose ir Šėtoje.![](https://kariuomeneskurejai.lt/wp-content/uploads/2019/05/Ukmerges_isvadavimas_1.jpg)
![](https://kariuomeneskurejai.lt/wp-content/uploads/2019/05/Ukmerges_isvadavimas_2.jpg)
![](https://kariuomeneskurejai.lt/wp-content/uploads/2019/05/Zuvusiems-uz-laisve-Ukmergeje_1928.jpg)