Šiandien lapkričio 1-oji, mes lankome artimųjų kapus. Tačiau turime nepamiršti ir tų, kieno dėka mes esame laisvi.
Taip jau susiklostė, kad giminėje daug vyrų padėjo galvas ant „laisvės aukuro“, todėl lankant giminaičių kapus aplankome ir tų, kurie žuvo už Lietuvos laisvę.
Pirmas sustojimas buvo Sokonių kaimo kapinės Alytaus rajone. Jose yra antkapis su iškaltais keturių vienos šeimos vyrų vardais. Tai mano močiutės sesers šeimos vyrai. Antkapis Dirsėms: Vincui, Albertui, Vytautui ir Danieliui. Tačiau čia palaidotas tik jauniausias – Albertas. Vincas Dirsė (tėvas) – 1918 metų savanoris, Vyčio kryžiaus kavalierius, miręs kažkur Vitebsko kalėjime, Danielius Dirsė – „Gintaras“ – žuvo partizanų gretose (palaikai surasti ir perlaidoti Daugų kapinėse 1990 m.), Vytautas Dirsė – žuvo Vietinės rinktinės gretose (palaidojimo vieta nežinoma), jauniausias sūnus Albertas Dirsė – nušautas stribų savo namų kieme.
Kitas sustojimas – Juozapava. Čia, buvusiame dvare 1945 m. žuvo mamos brolis Kostas Mačionis – „Žvalgas“. Buvęs pirmasis legendinio partizano Vaclovo Voverio – „Žaibo“ pavaduotojas. Šioje vietoje dabar stovi paminklinis kryžius. Nuvažiavome į už keleto kilometrų esančias Vieciūnų kaimo kapines, kuriose slapta naktį buvo palaidotas Kostas Mačionis – „Žvalgas“. Tik apie 1980 metus jo palaikai buvo perlaidoti Daugų kapinėse.
Vėliau aplankėme Daugų miestelio kapines. Uždegėme žvakeles ant senelių ir mamos brolio kapo, o taip pat ant 1918 metų nepriklausomybės kovose žuvusių karių kapų ir prie Daugų kapinėse stovinčio kenotafo Lietuvos partizanams.
Pakeliui į namus dar sustojome pagerbti Mikalavo kaime žuvusius partizanus, tarp kurių ir Ričardas Algirdas Golšteinas – „Lordas“”. Jis po Kosto Mačionio – „Žvalgo“ žūties tapo Vaclovo Voverio – „Žaibo“ pavaduotoju. Paminkliniame akmenyje iškaltas „Lordui“ skirtas eilėraštis:
Už tave, Lorde, brangus vade,
Iškelsim puotą – būk ramus,
Vaišinsim kulkom kieto plieno
Enkavėdistus, stribokus.
Ilsėkitės ramybėje Lietuvos didvyriai! Mes Jūsų nepamiršome ir už jus neatleisime!!!
Vėliau aplankėme Lentvario kapinėse palaidotus artimiausius savo žmones – senelius ir tėvus. Senelis Petras Čiras – 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, per sovietinę okupaciją – partizanų rėmėjas. Tėvas Jonas Čiras – partizanų ryšininkas „Šūvis“. Mama – artimiausias žmogus, ir sovietmečiu nebijojusi pasakoti mums, vaikams, tikrosios pokario istorijos.
Arturas Čiras
LKKSS VAS narys
Vytautas Račkauskas
Ačiū Arturai Čirai už tai, kad lankai mūsų didvyrius ir ypač, kad apie tai rašai… „Pasakodamas tęsi atminties giją per laiko ūkanas…”