1991 m. liepos 31 dieną pasienio su Baltarusija poste, Medininkuose, sovietų omonininkai nužudė 7 valstybės sieną saugojusius muitinės ir policijos pareigūnus. Žudynėse, patyręs itin sunkius sužeidimus, išgyveno tik vienas – muitininkas Tomas Šernas.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad tada įvykusi tragedija parodė Kremliaus režimo menkumą. Šalies vadovas viliasi, kad panašius veiksmus kartojanti Rusija patirs pralaimėjimą kare prieš Ukrainą.
„Nusikaltimas, šioje vietoje įvykdytas prieš 33-ejus metus, turėjo pademonstruoti okupantų galią. Tačiau mes jį per amžius atminsime kaip griūvančios imperijos bejėgystės ženklą. Tragedija dar kartą parodė menkumą režimo, kuris galiausiai neišvengiamai pralaimėjo. Taip kaip Ukrainoje, tikiu, pralaimės dabartinis Rusijos režimas“, – minėjime Medininkuose kalbėjo G. Nausėda.
„Mūsų priešininkai smurtą vis dar painioja su tiesa. Todėl jų dar kartą laukia nusivylimas. Nėra galingesnės jėgos už tuos, kurie kovoja už laisvę, teisingumą ir žmogiškąjį orumą. Nėra didesnės paskatos aukotis, nei žinojimas, kad kitoje pusėje baigia ištirpti paskutiniai žmogiškumo likučiai“, – akcentavo šalies vadovas.
LKKSS garbės nario, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio kalba prie memorialo Medininkų žudynių aukoms atminti
Jūsų ekscelencijos šalies vadovai ir garbūs piliečiai,
Galvojau, ką dar galėčiau pasakyti. Teisingumo srity ir teisingumo sieko srity nieko nauja. Pasaulis tik degraduoja. Todėl pasakysiu keletą minčių apie demokratijų negebėjimą priešintis nežmoniškumui. Čia yra tinkama tam vieta. Karas juk eina tarp žmoniškumo ir nežmoniškumo. Manęs paprašė parašyti raštu, todėl išėjo nevisai trumpai.
Žmoniškumo nekenčia nežmogiai ir žmogėdros. Kapituliacija žmogėdroms, kur iš tikrųjų yra Vakarų kapituliacija savo pačių bailumui, jau sukūrė naują Orvelo žodyną. Siūloma Ukrainos kapituliacija, kuri vis atkakliau vadinama „derybomis“ arba „taika“ Putino ultimatumo sąlygomis, randa gausėjančių rėmėjų arba įtakorių Vakaruose. O Rusijos konceptas ir taktika – žudysim tol, kol jie pasiduos – atrodo priimtini. Žudikai ir melagiai važiuoja į Jungtines Tautas ir griežia pirmais smuikais.
Kai Lietuvos Tėvynės gynėjai buvo nužudyti čia, Medininkuose ir sovietų lyderis Gorbačiovas asmeniškai viešai pažadėjo Amerikos prezidentui pats ištirsiąs incidentą, Jungtinių Valstijų prezidentas Bušas po to niekada nepaklausė: „Michailai, kaip tau sekasi tirti tavo kareivių nusikaltimą?“ Ir Lietuva daugybę metų neparašė net laiško Michailui. Kai galų gale parašiau asmeniškai, žinoma, neatsakė.
Bet dabar nutariau kalbėti apie šiandienos pasaulį. Kaip jam atrodo žmogžudžių ir žmogėdrų bylos? Jei tai valstybių ir kariuomenių vadovai, jiems negresia reali bausmė. O Dievo jie nebijo, nes netiki, kad toks asmuo egzistuoja. Velnio irgi nebijo, nes tai jų draugas. Kur yra nūdienio pasaulio filosofai, proto ir moralės autoritetai, kurie tartų, pavyzdžiui, Maskvai: „Negalima! Žmogėdroms neleidžiama elgtis nežmoniškai, žmogėdriškai! Ir jie neturi ką veikti žmonių bendrijose ir organizacijose“. Jeigu kas nors girdimas kreiptųsi su tokiu obalsiu į Jungtines Tautas, būtų tuoj išjungtas kaip nekorektiškas nerealistas. Taip Gorbačiovas išjunginėjo Sacharovą. Mačiau iš arti. Paprasčiau tariant: „tu marginalizuotas, tavo balso nėra“. Tuo būdu bailiosios demokratijos nuosekliai marginalizuoja pačios save.
Tada rusų oligarcho deržavininko kanale Cargrad galima skelbti po pastarųjų liepos 8-osios žudynių ir taip, cituoju: „Vaikų ligoninė Kyjive nėra atsitiktinumas. Humanitariniai svarstymai naudingi tik priešui. Tie, kurie gailisi priešo vaikų, nesigaili savo vaikų. Mūsų raketos nežudo žmonių. Ten nėra nė vieno žmogaus. Mums nereikia pateisinti vaikų ligoninės bombardavimo. Mes turim pasakyti – jeigu jūs norite tai sustabdyti, pasiduokit.“
Ir Lietuvoje buvo tas pat: „Daužysim, deginsim, žalosim, o po to ir žudysim. Jei norite, kad tai baigtųsi, pasiduokit. Tai yra, atšaukit savo nepriklausomybę ir sienų apsaugą.“ Tik Lietuvoje buvo sovietų velniavos pradžia, o Ukrainoje – pabaiga. Iš ten ateis atsakymas, ar Europa tebėra ir liks Europa, ar virs Putinopa. „Pasiduokit!“ Ir Europa palaipsniui pasiduoda: „Ne, ne, mes nekariaujam. Juk padedam ir vieniems ir kitiems. Mes, kolektyviniai Vakarai (tai putinoidų formulė) jokiu būdu nenorime, kad Rusija pralaimėtų“ Štai kelias į Putinopą. O prie vartų stovi Orbanas.
Nesutinkantiems teks kurti naują, papildomą Vakarų demokratijų rezistenciją. Galbūt tai darys Baltoskandija su nealternatyvia, neputinine Vokietija, Škotija, Britanija. Tikiu, kad Lietuva nesusvyruos.
Kas iš anų televizijos veikėjų patrauktas atsakomybėn dėl liepos 8-osios nusikaltimų žmonijai? O žudynė buvo pritaikyta kaip saliutas sutinkant aukštus svečius iš Vengrijos ir Indijos. Jie glebėsčiavosi su Putinu, tartum pritarė.
Didėjančio nuosmukio kelias eina ir per Medininkų bylą. Mes galime ją nuolat įkyriai priminti kaip pavyzdį šunkeliuose į žmonijos pražūtį. Primindami vieni kitiems būsime bent mažiau kalti negu tie jau 33-jus metus ausis užsikimšę storuliai. Kviečiu laikytis nuostatos, kad čia buvo pralietas visų teisingesnio pasaulio gynėjų kraujas. Nulenkdami galvas Medininkuose stovime teisingesnio pasaulio pusėje. O žuvusiųjų artimiesiems, kurie čia dalyvauja, mūsų atjauta ir pagarba.
Jokios atjautos ir pagarbos aš nejaučiu nei Gorbačiovui, nei Putinui. Užmirškim tuos vardus. Ir kuo greičiau tai įvyks, tuo geriau. O ir sau įsidėkim į mintį tolydžio atvirą klausimą: Kur esame? Kur einame? Kur norime ateiti?
Ačiū Jums.
