Iš Ukrainos karo fotografo Anatolij Stepanov 2023-03-07 įrašo facebook sienoje
Tikriausiai visi apie tai yra skaitę knygose. O dar sovok‘ai[1] labai mėgo šią temą kine… Prieš metus buvau liudininkas kaip jaunas bataliono vadas kovėsi prie Zolotės Luhansko srityje. Jis, kaip talentingas orkestro dirigentas, nurodinėjo artilerijai, tankams, kaimyninėms pozicijoms. Ir atrodė, kad jis viską mato savo akimis, o nesėdi rūsyje su racija rankose. Jis nė karto nepratrūko šaukti. Ten, orkų šturmuojamose pozicijose, jaunas kuopos vadas „Antonio“ iššaukė ugnį į save. Viskas kaip filme. Tik tai buvo tikrame gyvenime. Gyvenimas ir mirtis. Ataka nuslopo. Nikolajus Nedelskis „Dėdė Kolia“ su bendražygiu sudegino du tankus ir pėstininkų kovos mašiną.
Deja, tame mūšyje žuvo kuopos vadas ir dar du mūsų vaikinai.
Vyr. ltn. Ivan Antoniuk „Antonio“ (1992 – 2022) žuvo 2022 metų kovo 6 d. prie Zolotės, Luhansko srityje. Kartu su bendražygiais savo gyvybės kaina sustabdė priešo tankus, neleisdamas jiems prasibrauti į strategiškai svarbią vietą. Du tankai įsiveržė į Ukrainos pozicijas. Ivanas iššoko iš duobės, bet jį pakirto kulkosvaidžio ugnis (uk.wikipedia.org)
[1] rus. совок – menkinantis Sovietų Sąjungos, sovietų žmonių (homo sovieticus) ir apskritai sovietinės tikrovės pavadinimas. Perkeltine prasme – asmuo ar reiškinys, tiesiogiai nesusijęs su SSRS laikotarpiu, tačiau turintis panašių bruožų (ru.wikipedia.org,lt.wikipedia.org)