Rusija nesugebės nuolat rengti tokių mirtinų „saliutų“
Pagal telegraf.com spalio 10 d., 14:04
Karo prieš rusiją veteranas Evgen Dykyj mano, kad rusijos federacija taip bando priversti Kyjivą pradėti taikos derybas
Platesnę šiame straipsnyje išdėstytų minčių versiją skaitykime šios svetainės skiltyje VEIKLA—>STRAIPSNIAI—> E. Dykyj. Paskutinis Putino ruduo
Pirmadienį, spalio 10 d., Ukrainos patirtas didžiulis raketų smūgis buvo laukiamas. Apie tai viešojoje erdvėje diskutavo ekspertai. Jau seniai buvo aišku, kad rusijos federacijos atsakas į visišką nesėkmę fronte, į praktiškai nesustabdomą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą beveik visomis kryptimis, bus masinis Ukrainos kritinės infrastruktūros naikinimas. Kad žiema mums garantuotai būtų šalta ir tamsi. Tokiu maksimaliu civilių gyventojų teroru taip pat siekiama sukelti paniką. Kad Ukrainos piliečiai imtų prašyti skubios taikos – bet kokiomis sąlygomis, „kad tik nešaudytų“.
Taigi šiandieninis raketinis teroras – tai prievarta pradėti taikos derybas rusijos sąlygomis, kai agresoriaus armija ne tik nesugeba pasiekti kokios nors sėkmės, bet ir stovi ant visiškos katastrofos slenksčio.
Galbūt tai, kas nutiko Krymo tiltui, paspartino tokią raketų ataką.
Buvo tikimasi, kad rusai iki šalčių pabandys mums maksimaliai pakenkti raketų smūgiais. Panašu, kad jie arba prarado savitvardą dėl to, kas vyksta fronte, arba jiems skubiai prireikė pademonstruoti „kerštą už Krymo tiltą“.
Bet, pabrėžiu, visam tam buvo ruošiamasi jau seniai. Ir mums buvo aišku, jog pagrindiniais taikiniais bus civilinė infrastruktūra, pirmiausia energetika.
Dabar svarbu ramiai, be panikos priimti tai, kas vyksta. Ir suprasti, kad rusai nesugebės nuolat rengti tokių mirtinų „saliutų“. Jei rusijos federacija kasdien paleistų tiek pat raketų, kiek ir šiandien (11:40 val. buvo paleistos 83 raketos, iš kurių 43 buvo neutralizuotos mūsų oro gynybos, o 9 dronai – kamikadzės iš 12 buvo numušti), tai jai atsargų užtektų ne daugiau nei porai savaičių.
Vargu ar tai paskutinis toks antpuolis. Bet tai yra demonstracija stiliumi „galime pakartoti“. Taip, jie gali. Bet su didelėmis pertraukomis.
Ką turėtų daryti Ukraina? Žinoma, ginkluotosios pajėgos turi tęsti puolimą. O civiliai gyventojai turėtų pasiruošti laikiniems (visiškai nuspėjamiems) sunkumams. Be jokios panikos ar jaudulio. Nusipirkti kai kurių prekių. Pagalvoti, kaip šildytis, jei centralizuotas šildymas kuriam laikui dingtų. Kaip gaminti, kaip apšviesti būstą, jei kurį laiką nebus elektros ir dujų. Įsigyti žvakių, dujinių degiklių, visokių krosnelių. Pasirūpinti protingų apimčių maisto, vandens atsargomis. Nes vandens tiekimo trikdžiai taip pat gana tikėtini, ypač dideliuose miestuose, kur jis yra priklausomas nuo elektros. Reikėtų turėti keletą talpų nuolatinėms atsargoms.
Svarbu psichologiškai nusiteikti, kad tokie nepatogumai, netekimas kuriam laikui įprastų civilizacijos privalumų yra tik 5% nemalonumų, kuriuos kasdien patiria mūsų gynėjai fronte. Ir jie yra pasirengę tokiomis sąlygomis ne tik ištisus mėnesius gyventi, bet ir laimėti.
Todėl tiems, kurie dabar panikuoja civiliniame gyvenime, turėtų būti gėda. Jūs patiriate tik mažą dalelytę to, su kuo nuolat susiduria jūsų gynėjai.