Savanorių įamžinimas Kutkiškėse

Žolinės dieną Kuktiškių (Utenos r. sav.) gatvės buvo užtvindytos pėsčiųjų ir automobilių – miestelis šventė gražų šešių šimtų trisdešimt trijų metų įkūrimo jubiliejų ir  1919 – 1920 metų savanorių pagerbimo šventę.
Bažnyčios šventoriuje dviejose juodo granito plokštėse iškaltos Vyties kryžiaus kavalierių – lietuviško Brailio rašto kūrėjo  Prano Daunio ir karo felčerio Vlado Kasperavičiaus bei dvidešimt penkių Kuktiškių valsčiaus savanorių pavardės, kovojusių ir šventai tikėjusių tuo, kad čia visam laikui liks Lietuva. Šie žmonės sukūrė valstybę, kurią reikia grąžinti ir puoselėti, kad galėtume perduoti ateinančioms kartoms.
Paminklo statybą fundavo UAB „Margūnas“ komercijos direktorius, LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos narys, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos tarybos narys Rolandas Zvicevičius, kurio sprendimą įamžinti šio krašto savanorius paskatino dvi priežastys: šeimos šaknys vos už aštuonių kilometrų esančiame  Molėtų rajono Kašeikių kaime, prieš gerą šimtmetį priklausiusiame Kuktiškių valsčiui, o kita labai svarbi priežastis yra ta, kad 1991 – 1996 metais buvo Savanoriškos krašto apsaugos savanoris, Aukščiausios Tarybos gynėjas ir ilgai puoselėtas kartų ryšys, idėja pagerbti didvyrius šiais metais buvo įgyvendinta.
Paminklą pašventino Kuktiškių klebonas kunigas Jurgis Kazlauskas, savanorių atminimą pagerbė su vėliavomis išsirikiavę Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Utenos apskrities skyriaus nariai ir plk. Prano Saladžiaus 9 – osios rinktinės šauliai.

Abu Vyties kryžiaus kavalieriai apdovanojimus gavo bolševikų fronte. Pranas Daunys neteko regėjimo mūšyje, o husaras Vladas Kasperavičius, savo žirgu atjojęs į kariuomenę, Vyties ordiną gavo kaip raitelis. Baigus  tarnybą, kariuomenė jam leido žirgą pasiimti. Daugelį metų dirbo felčeriu Kuktiškių dvare įkurtame felčerių punkte. Ordininko anūkas Romualdas Kasperavičius papasakojo apie narsų senelį, ir tik dabar daugelis vyresnio amžiaus gyventojų sužinojo, kad didelę gyventojų meilę ir pagarbą turėjęs jų „daktaras“ ir Vyties kryžiaus kavalierius – tas pats asmuo. Vladas Kasperavičius mirė 1971 metais ir yra palaidotas Kuktiškių kapinėse, o sūnus Vladas Kasperavičius buvo ilgametis Utenos politechnikumo direktorius.

Atidengiant paminklą Vilius Kavaliauskas, daugiatomės knygos apie Vyties Kryžiaus kavalierius (1918–1940) autorius pasidžiaugė, kad jo iniciatyva įamžinti kovojusių už laisvę atmintį rado atgarsį Lietuvoje – 2016 metais savanorių sąrašus autorius išsiuntinėjo 420 seniūnijų, atsiliepė 240 – rezultatas geras. Kai kurie paminklai išsiskiria savo originalumu ir dauguma jų pastatyti be valdžios, be biudžeto lėšų, už žmonių suaukotus pinigus.
Filosofas Arvydas Juozaitis yra sakęs, kad „Lietuvą sukūrė knygnešiai“, tad antroji kūrėjų karta buvo savanoriai. Tuomet valstybės idėja pleveno ore, jie nešėsi savo viziją ir niekas nežinojo, kokia bus valstybė. Lietuva tapo tokia, kokios savanoriai norėjo, ir kiek savanoriai sugebėjo atkariauti.

LKKSS Utenos apskrities skyriaus narys
Valdas Mintaučkis

Paskelbta Fotogalerija, LKKSS veikla, Pirmoji banga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *