Seime dėmesys tarnybą baigusių karių integracijai į civilinį gyvenimą

2 komentarai
Gedimino nuomonė

Į atsargą išėję kariai- drausmingi, geri vadybininkai, dažnai turintys ne po vieną aukštojo išsilavinimo diplomą. Tai ne tik, palyginus- jauni vyrai, kurie- pajėgūs ne tik dirbti, bet ir vaikų galintys susilaukti. Kai partijos į valdiškas kėdes sodina parteigenosenus „bukulaurus”- valstybinis nusikaltimas, kad kariai nėra vertinami. Manau tai, jog jei žmogus- karys, konkurse turi turėti papildomą pliusą.

Vytautas Račkauskas

Taip pat sakiau ir sakysiu: karys atidavęs ne vienus metus Tėvynės Lietuvos apsaugai, ir negalėjęs tobulintis konkrečiuose įstatymų ar vadybos labirintuose, eidamas į Valstybės valdininko posto konkursus, turi turėti papildomą bonusą, kad už gudresnį, netarnavusį, bet tą laiką besimokusį ir besitobulinusį, galėtų pretenduoti į minėtą „kėdę”. O tuo metu buvęs valdininkas gali eiti patarnauti KASP’e ir „užsidirbti” papildomą bonusą kaip karys… Tuomet bus patriotizmas ir pagarba tarnybai kariuomenei, kaip Izraelyje… Pvz.: Tarnavai Izraelio kariuomenėje, visi valstybės ar verslo postai tau pasiekiami, netarnavai – susimokėk už 2-ų karių tarnybos laiką (vietoj tavęs paims 2 karius) ir stok „į eilės” galą valdiškai tarnybai, ar sėkmingai galimybei verslui vystyti… Jei tarnavęs Lietuvos kariuomenėje bus išskėstom rankom priimamas į valstybės tarnybą (ir tai bus įteisinta įstatymais, kaip pvz.: tarpukario Lietuvoje priimant į tarnybą LK kūrėją savnorį), tai po 10 metų patriotizmas ir šalies gynyba bus aukščiausiam lygyje, o tarnyba Lietuvos kariuomenėje ne tik prestižo reikalas, bet sėkminga garantija kilti valstybės ir verslo karjeros laiptais… Šiuo atveju Gedimino komentare yra daug TIESOS.

Komentuoti: Vytautas Račkauskas Atšaukti atsakymą

Your email address will not be published.Required fields are marked *