Seime dėmesys tarnybą baigusių karių integracijai į civilinį gyvenimą

2 komentarai
Gedimino nuomonė

Į atsargą išėję kariai- drausmingi, geri vadybininkai, dažnai turintys ne po vieną aukštojo išsilavinimo diplomą. Tai ne tik, palyginus- jauni vyrai, kurie- pajėgūs ne tik dirbti, bet ir vaikų galintys susilaukti. Kai partijos į valdiškas kėdes sodina parteigenosenus „bukulaurus”- valstybinis nusikaltimas, kad kariai nėra vertinami. Manau tai, jog jei žmogus- karys, konkurse turi turėti papildomą pliusą.

Vytautas Račkauskas

Taip pat sakiau ir sakysiu: karys atidavęs ne vienus metus Tėvynės Lietuvos apsaugai, ir negalėjęs tobulintis konkrečiuose įstatymų ar vadybos labirintuose, eidamas į Valstybės valdininko posto konkursus, turi turėti papildomą bonusą, kad už gudresnį, netarnavusį, bet tą laiką besimokusį ir besitobulinusį, galėtų pretenduoti į minėtą „kėdę”. O tuo metu buvęs valdininkas gali eiti patarnauti KASP’e ir „užsidirbti” papildomą bonusą kaip karys… Tuomet bus patriotizmas ir pagarba tarnybai kariuomenei, kaip Izraelyje… Pvz.: Tarnavai Izraelio kariuomenėje, visi valstybės ar verslo postai tau pasiekiami, netarnavai – susimokėk už 2-ų karių tarnybos laiką (vietoj tavęs paims 2 karius) ir stok „į eilės” galą valdiškai tarnybai, ar sėkmingai galimybei verslui vystyti… Jei tarnavęs Lietuvos kariuomenėje bus išskėstom rankom priimamas į valstybės tarnybą (ir tai bus įteisinta įstatymais, kaip pvz.: tarpukario Lietuvoje priimant į tarnybą LK kūrėją savnorį), tai po 10 metų patriotizmas ir šalies gynyba bus aukščiausiam lygyje, o tarnyba Lietuvos kariuomenėje ne tik prestižo reikalas, bet sėkminga garantija kilti valstybės ir verslo karjeros laiptais… Šiuo atveju Gedimino komentare yra daug TIESOS.

Komentuoti

Your email address will not be published.Required fields are marked *