Iš kovo 7 d. Ukrainos savanorio, LKKSS VAS garbės nario biologijos profesoriaus Evgen Dykyj įrašo Facebook sienoje:
2022-03-07 13:44
Virtualioje erdvėje jau keletą kartų šmėkštelėjo diskusija apie mūsų (ne priešų) nuostolius šiame kare. Žmonės klausia visiškai nuoširdžiai, be blogų ketinimų. Taigi, dabar to klausti nereikėtų, netgi kategoriškai negalima. Visiškai akivaizdu, kad be nuostolių karas nevyksta, o mūsų žemėje, deja, žūsta ne tik priešai, bet ir jos gynėjai. Mes taip pat prarandame ir tankus, ir lėktuvus, ir, svarbiausia, žmones. Ateis laikas, kai kiekvieną savo Didvyrį apraudosime ir pagerbsime vardu – mes ne rusai, nebus bevardžių kapų ir sudegintų mobiliame krematoriume „ichtamnietų“. Ateis laikas, kai analizuosime praradimus ir išmoktas pamokas. Bet visa tai bus po Pergalės. Viskam savas laikas. Šiuo metu informacija apie mūsų nuostolius turėtų būti ne mažiau įslaptinta, kaip ir informacija apie mūsų kariuomenės dislokavimą ir ginklų bei šaudmenų tiekimą. Visai tai vienodai svarbu. Antra, psichologinis poveikis. Gaila, bet žmonės nėra vienodai stiprūs. Taip jau yra, kad vienus įsibrovėliai gali tik įžeisti ir nuteikti prieš save, kitus gali įbauginti, varyti į depresiją ir palaužti. Bet tai pakartosiu kitaip. Svarbiausia – informacija apie mūsų nuostolius daug duoda naudos priešo operacijas planuojančiam personalui (kaip ir mums, toli gražu ne tik propagandai, reikia informacijos apie „orkų“ praradimus). Ši informacija priešui yra labai vertinga ir jokiu būdu jos jam nederėtų suteikti. Nei apie bendrus nuostolius, nei apie nuostolius atskirose kryptyse ar konkrečiose kovose. Tad prašyčiau, jei bet kur interneto tinkluose užtiksite mūsų nuostolių aptarimą, nutraukite tuos pokalbius ir pasidalinkite šiais paprastais ir suprantamais patarimais. O jei netyčia patys gautumėte tokią informaciją, susilaikykite nuo jos skelbimo, nebūkite Rusijos Federacijai naudingais idiotais. Didvyriai nemiršta. Слава Україні (Šlovė Ukrainai).