Ukraina dar kartą praleidžia galimybę apvalyti teisėsaugos struktūras?

Pagal 2024-02-08 Evgen Dykyj įrašą facebook,o sienoje: 

Nubaudė brigadą „Liut“?..

Dvi dienas tyliai laukiau, kokia bus Ukrainos vidaus reikalų ministerijos reakcija į berkutiečių maištą Dnipro mieste. Dabar ji yra.

Taigi, primenu situaciją.…

Pirmas veiksmas: buvę „berkutiečiai“ po Maidano, užuot buvę gėdingai atleisti iš teisėsaugos institucijų ir patraukti atsakomybėn kaip Janukovyčiaus nusikaltimų bendrininkai, buvo pridengti (visomis prasmėmis) Avakovo „peratestavimo“ figos lapeliu. Jie tapo „Antiteroristinės operacijos dalyviais“, to patvirtinimą gaudami už stovėjimą kontrolės punktuose užnugaryje ir savanorių „spaudimą“. Po to iš jų buvo suformuotas Nacionalinės policijos „specialiųjų pajėgų pulkas“. Visą tą laiką tie fiziškai sveiki vyrai, apmokyti naudotis ginklu, savigynos veiksmų ir pan., iš mūsų mokesčių gauna nemenkus atlyginimus.

Antras veiksmas: beveik trečiaisiais didžiojo karo metais tuos herojiškus mačo pabandoma pasiųsti į vienintelį tikrai kovinį Nacionalinės policijos padalinį fronte – brigadą „Liut“. Žinoma, gaidelis (užbraukta cenzūros) berkutietis bijo, nes „jie ne Ukrainos gynybos pajėgos“, ir apkasuose kariauti nemoka – žinoma, kombainininkai, mokytojai, IT specialistai ir barmenai yra kur kas geriau to apmokyti.

Epinio „maišto“ metu atsiskleidė visas berkutiečių vidus – policijos valdininkų, „gnydų iš Maidano“ (kaip vadina bandantys juos „suprasti“), iš to paties Maidano, kur, pasirodo, ir berkutiečiai „gynė šalį“ (citata).

Beje, ši paskutinė citata –gryna tiesa. Jie tikrai Maidane „gynė savo šalį“– nuo mūsų, tų, kurie gynė mūsų šalį. O jų šalis kaip buvo, taip ir lieka nesuderinama su mūsų šalimi.

Visus šiuos metus savo mokesčiais maitinome 5-ąją „belaukiančiųjų“ koloną, kuri niekada mums neatleido už Orumo revoliuciją. Mes davėme jiems uniformas, ginklus ir įgaliojimus, ir kaip eilinį kartą išsigandęs, bet taip ir nenubaustas blogis, jie užsislėpė ir iki šiol laukė, kada galės atkeršyti tiems, kurie privertė juos išsigąsti ir išgyventi tam tikrą diskomfortą.

Chersono, Berdjansko ir Melitopolio gyventojai gali daug papasakoti, kaip panašūs vilkolakiai džiaugsmingai pasitiko okupantus ir tarpusavyje varžydamiesi išdavinėjo jiems antiteroristinės operacijos dalyvius bei ukrainiečių aktyvistus. Chersono požemiuose ukrainiečius kartu kankino ir budeliai ir vietiniai „teisėsaugininkai“. Jie tai darė ne dėl pinigų, nors neatsisakė ir okupantų atlygio – darė tai džiaugsmingai ir noriai, nes ilgus metus svajojo apie kerštą. Jų šalis grįžo ir suteikė jiems galimybę įgyvendinti savo gličias fantazijas…

Ir štai dalis tos „berkutijos“, neišlaukusi išsvajotojo išlaisvinimo, kiek per anksti „susidegino“ dar vis mūsų kontroliuojamoje teritorijoje. O ką padarė mūsų Vidaus reikalų ministerija?

Trečias veiksmas: specialiųjų pajėgų pulkas išformuojamas (ši sprendimo dalis tikrai teisinga, jei net to nebūtų padaryta, būtų visiška katastrofa), ir visa „maištaujanti „berkutija“… visa sudėtim buvo pervesta į brigadą „Liut“.

Ši antroji sprendimo dalis – klaida ir esminė klaida.

Pirma, tai ir teršia garbę, ir kartu tikrai susilpnina gana kovingą ir gerbiamą brigadą „Liut“. Pasiųsti į ją visą pulką potencialių išdavikų – perbėgėlių ir dar kartu, kaip vieningą komandą, tai tikra „dovanėlė“ brigados vadui.

Tačiau svarbiausia net ne tai. Pervedimas į kitą padalinį policininkui nėra bausmė, o tiesiog tarnybinis perkėlimas. Jie lieka policininkais su visomis privilegijomis ir teisėmis. Ir tai yra labai neteisinga.

Ką reikėjo daryti? Turėjo įvykti ne perkėlimas į kitą padalinį, o atleidimas iš Vidaus reikalų ministerijos gretų su „vilko bilietu“ už įsakymų nevykdymą karo padėties metu. Su laipsnių, apdovanojimų, patikros postuose įgytų „patvirtinimų“ atėmimu.

Po to visi atleisti asmenys turėjo būti individualiai mobilizuoti ir po vieną išsiųsti į skirtingus karinius dalinius. Ir čia kalbu ne apie bausmę – karinė tarnyba jokiu būdu nėra bausmė! Tiesiog taip savo konstitucinę pareigą atlieka visi kiti Ukrainos piliečiai. Tai būtų tik privilegijų atėmimas ir sugrąžinimas į mūsų nuodėmingą kraštą. Į mūsų šalį.

Vietoje to VRM vadovai „maištautojams gaideliams“ tokiu sugrąžinimu į mūsų, paprastųjų mirtingųjų, gretas tik grasina, jei tie ir dabar atsisakytų pereiti į brigadą „Liut“. Ir tai taip pat gana neteisinga žinutė, siunčiama visuomenei: pasirodo, ką eiliniai piliečiai turėtų daryti „pagal nutylėjimą“ ir kuo iš tikrųjų turėtų didžiuotis, nes ne veltui tai vadinama „šventa pareiga“, dangiškiesiems „teisėsaugininkams“ yra „siaubo istorija“, ir Vidaus reikalų ministerija pritaria tokiam požiūriui.

Taigi, konstatuočiau liūdną faktą: panašu, kad mes ir vėl praleidžiame progą realiai apsivalyti teisėsaugos institucijose. Jų gebėjimas „gesinti gaisrus“ ir mimikruoti kritiniais momentais vėl bus stipresnis nei mūsų gebėjimas sukurti tikrai naujas, mūsų, Ukrainos teisėsaugos struktūras.

Tokią galimybę praleidome 2015-aisiais., kai po vienintelės tikrai sėkmingos reformos – naujos patrulių policijos sukūrimo – visai kitai sistemai buvo atliktas grynai formalus „peratestavimas“.

Dabar karas sukūrė naują galimybių langą realiai peratestuoti teisėsaugos pareigūnus – per dalyvavimą šalies gynyboje nuo egzistencinės grėsmės. Bet panašu, kad nėra noro pasinaudoti tuo langu.

Beje, karas dar užtruks. Todėl visa tai ir rašau – manau, kad dar prireiks.

Paskelbta Rusijos agresija, VAS nariai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *