rusijos–Ukrainos kare dabar technologijos pasensta ir atsinaujina kas du-trys mėnesiai. Gal jau po dviejų ar trijų mėnesių atsiras 100 kilometrų neutralizavimo zona (killzone) abiejose fronto pusėse.
Tai gegužės 26-osios ryte „Radijo NV“ eteryje pareiškė rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas ir Nacionalinio Antarkties mokslinio centro direktorius Evgenas Dykyj. atsakydamas į klausimą apie dronų plėtrą ir fronto linijos architektūros pokyčius.
„Per du ar tris mėnesius kiekviena pusė sukuria kažką naujo, kas labai įtakoja mūšio lauką. O per du ar tris mėnesius kita pusė sukuria atsakomąsias priemones. Ir taip nuolat, žingsnis po žingsnio tos lenktynės tęsiasi. Taigi, labai tikėtina, kad po dviejų ar trijų mėnesių kalbėsime apie 100 kilometrų neutralizavimo zoną“, – sakė E. Dykyj.
Jis neatmetė galimybės, kad „atsiras 80–100 kilometrų neutralizavimo zona iš abiejų pusių, ir tai pakeis absoliučiai viską“.
E. Dykyj pridūrė, kad „yra labai rimtų signalų“.
„Mūsų priešai šiuo metu išbando visiškai naują sprendimą. Geležies požiūriu jis panašus į mums jau pažįstamus „Lancet“. Jis, būtent, turi tokį pat, taip sakant, naikinimo diapazoną kaip „Lancet“ – 80–100 kilometrų gylin į mūsų teritoriją“, – sakė jis.
Tačiau, pastebėjo veteranas, „toks naikinimo diapazonas mūsų negąsdina, nes turime geras elektroninės kovos priemones, todėl tuos dronus „nuleidžiame“, o apie 100 kilometrų šviesolaidį negali būti nė kalbos“.
„Betgi rodos, rusai dabar testuoja „Lancet“ tipo dronus, kurie, visų pirma, veikia spiečiuje. Ir atpažįsta vienas kitą pagal spalvotus sparnus. Taigi, būtent matome, kad tai naujas sprendimas… Be to, ten integruotas dirbtinis intelektas, kuris pats nusprendžia, kad tai taikinys, jį reikia pulti. Be operatoriaus. O jei sprendimai priimami be operatoriaus, tai reiškia, kad ryšio kanalas nereikalingas. Tai reiškia, jog elektroninio karo priemonės jo paveikti negali“, – sakė E. Dykyj.
Pasak jo, Vakaruose tokie dalykai yra draudžiami, nes dirbtinio intelekto požiūriu karinis sunkvežimis ir paprastas civilinis autobusas niekuo nesiskiria.
„Štai kodėl Vakaruose galioja toks principas, kad galutinį sprendimą paspausti mygtuką turėtų priimti žmogus“, – pabrėžė veteranas.
Jis pažymėjo, kad rusams „visiškai vienodai, jei devyni jų dronai atakuos civilinius autobusus, o dešimtasis visiškai atsitiktinai pataikys į karinį sunkvežimį“.
„Jie dabar išbando tą technologiją. Mes jau ieškome, kaip su ja toliau elgtis“, – sakė E. Dyky ir pridūrė, kad jei po dviejų ar trijų mėnesių kalba pasisuks jau apie 100 kilometrų neutralizavimo zoną, abiems pusėms teks pertvarkyti savo logistiką ir valdymo sistemą.
Kinija sustabdė „Mavic 3“ drono gamybą – kodėl tai pavojinga Ukrainai?
Kaip jau anksčiau pažymėjo elektroninės kovos ir elektroninės žvalgybos specialistas Sergejus „Flash“ Beskrestnovas, kad tai, jog Kinija apribojo trečios kartos „Mavic“ dronų gamybą ir perėjo prie ketvirtos, „yra problema tik ta prasme, kad ten bus kitokių komponentų“.
S. Beskresnovas pabrėžė, kad svarbiausia, jog radikalus perėjimas prie naujos kartos „Mavic“ vyktų vienu metu ir Ukrainai, ir rusams. „Nes mes būsime tokiose pačiomis sąlygomis kaip ir jie. Kol, žinoma, kas nors „nenulauš“ ketvirtosios „Mavic“ versijos. Jei tai rusams pavyks anksčiau nei mums, bus ne kas“, – pažymėjo jis.