Gegužės 5 d. Seime vyko nuotolinė spaudos konferencija „Pilietinio ir patriotinio ugdymo problemos Lietuvoje. Kaip mūsų mokyklą baigęs jaunimas yra pasirengęs atlikti savo pilietines pareigas?“, kurioje buvo aptartos pilietinio ir patriotinio ugdymo problemos Lietuvoje bei švietimo ir pilietinio ugdymo svarba nacionaliniam saugumui.
Kaip pabrėžta spaudos konferencijoje, siekiant atkreipti dėmesį į šiuo metu kylančias pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo problemas bei sudaryti sąlygas Lietuvos jaunuoliams ugdytis pilietinę savimonę bei jų vertybines nuostatas, būtina atsižvelgti bei stiprinti pilietinio sąmoningumo ugdymą ir patriotinių vertybių puoselėjimą tiek bendrojo ugdymo įstaigose, tiek atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 str. 1 d. įtvirtinta nuostata įpareigoja, kad kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę. Piliečiai turi pareigą ginti savo kraštą, jo sienas lygiai taip pat, kaip ir mokėti mokesčius. Todėl pagrindinės žinios turi būti išmokstamos dar mokyklose. Privalome suprasti, kad pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas – mūsų išlikimo kodas“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Valdas Rakutis.
Iš pateiktų tyrimų rezultatų akivaizdu, kad bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose šiuo metu trūksta efektyvios pilietinio ir patriotinio ugdymo sistemos. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pilietinis, patriotinis ugdymas yra svarbi švietimo misija, todėl privalome atkreipti dėmesį, kad šios įstatymo nuostatos būtų kokybiškai įgyvendintos praktikoje.
Pasak Seimo NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno, pilietinių pagrindų programa šiuo metu dėstoma privalomai 9–11 klasių mokiniams, šalia šių programų yra Krašto apsaugos ministerijos sukurta ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlyta Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, kurią galima pasirinkti. Deja, šiuo metu iš daugiau negu 1 tūkst. bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų, tik 38 mokyklose galima pasirinkti šią programą.
„Viena kryptis yra tokia, ką padarė latviai, kur būtent tokią programą kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga kuruoja ne Švietimo ministerija, o Krašto apsaugos ministerija ir nuo 2024 metų ji tampa privaloma mokyklose“, –sakė L. Kasčiūnas.
„Tai – galimas kelias ir mums. Galbūt nebūtinai Krašto apsaugos ministerija turėtų būti lydinčioji, gal ji ir toliau turėtų būti remiančioji, bet vis tiek kalbame apie privalomumą“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, yra ir kitas variantas – nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos elementais papildyti pilietinių pagrindų programą.
„Alternatyvi kryptis, kuri dabar šiek tiek ir dominuoja – tai, kad nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa ir geriausiais jos elementais papildyti dabar jau egzistuojančią pilietinių pagrindų programą. Lyg ir tokį kelią dabar pasirinko Švietimo ministerija“, – teigė NSGK pirmininkas.
Pasak parlamentaro, į pilietinio ir patriotinio ugdymo tobulinimą galėtų įsijungti ir Šaulių sąjunga, o patrauklumą didintų praktiniai mokymai.
„Patrauklumą tiek formaliajame, tiek neformaliajame ugdyme didintų tokie elementai kaip išgyvenimo įgūdžių mokymas, orientacija vietovėje, maisto paieška, pastogės statyba, savigynos apmokymai, gaisro gesinimo pradmenys, pirmoji ir karinės medicinos pagalba, paieškos, gelbėjimo ir šaudymo pradmenys, galbūt net vairavimo pradmenys, tai čia Šaulių sąjunga galėtų atlikti ypatingą vaidmenį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Pilietinio ugdymo skyriaus vadovas Karolis Zikaras teigė, kad „Lietuvos kariuomenės atliktų tyrimų pateiktais duomenimis į privalomąją pradinę tarnybą pašaukti jaunuoliai atvyksta neturintys aiškiai suformuotų pilietinių nuostatų, kurios morališkai įgalintų karius būti pasiryžusiais ginti savo šalį nuo išorės agresijos. Fundamentalius, esminius dalykus mes formuojame tarnybos metu, tačiau pilietinės nuostatos turėtų būti formuojamos ankstesniame mokykliniame amžiuje“.
Lietuvos jaunimo organizacijų prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas konferencijos metu kvietė nepamiršti ir įtraukti jaunus asmenis ir jų organizacijas į kūrybinį procesą. Anot jo, nieko apie jaunimą – be paties jaunimo. Svarbu, kad programos būtų kuriamos atsižvelgiant į tuos asmenis, kuriems tai aktualu ir bus pritaikyta būtent jiems. Pilietinis ir patriotinis ugdymas vyksta per neformalųjį ugdymą, kultūrą ir savanorystės skatinimą.
Spaudos konferencijoje iškeltas pasiūlymas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete organizuoti klausymus ir kviesti atsakingų institucijų atstovus bei parengti siūlymus, kaip būtų galima pagerinti pilietinio ir patriotinio ugdymo efektyvumą Lietuvoje.
Pagal 2021 m. gegužės 5 d. Seimo nario V.Rakučio pranešimą žiniasklaidai ir BNS inf.
Spaudos konferencijos „Pilietinio ir patriotinio ugdymo problemos Lietuvoje. Kaip mūsų mokyklą baigęs jaunimas yra pasirengęs atlikti savo pilietines pareigas?“ video įrašas: