2023 m. birželio 30 d. – liepos 5 d. buvo gabenta parama kovojančiai Ukrainai. Įveikta 4,3-4,4 tūkst. km. maršrutu Vilnius – Kalvarija – Varšuva – Ruska Rava – Lvivas – Buča (Bucha) – Kyjivas – Poltava – Charkivas – Iziumas – Slovjanskas – Kramatorskas – Družkivka – Charkivas ir atgal į Vilnių.
Vykome 5 žmonių komanda: Arūnas Surdokas, Gintas Vilkelis, Gintautas Šniras ir pora šaulių iš Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS). Kelionė buvo sunki, bet įdomi, pakeliui atsiradusius automobilių gedimus šalinome vietoje. Kaip paramą transportavome keturi automobiliai, penktuoju asmeniniu automobiliu vėliau grįžome namo, į Lietuvą.
Lvive du automobilius – krovininį mikroautobusą Citroen Jumper, pagal specialų gavėjų užsakymą nupirktą LKKSS VAS lėšomis už 3 tūkst. eurų, ir buvusį asmeninį A. Surdoko automobilį Hyundai Galoper (prie jo „išpirkimo“ LKKSS VAS prisidėjo 2 tūkst. eurų) – perdavėme vairuoti atvykusiems Charkivo srities Samooboronos vyrams, o juos vairavusius šaulius įsodinome į keleivinį autobusą, važiuojantį į Lietuvą. Samooboronos kariai, kartu su likusiais lietuviais vairuotojais, nuvarė minėtus automobilius iki Charkivo ir perdavė Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų atskirosios 92-osios mechanizuotos brigados „Ivan Sirko“ kariams. Tiems dviem automobiliams taip pat iš LKKSS VAS lėšų buvo „užpiltas“ kuras, kad nuriedėtų iki galutinio perdavimo taško Charkivo srityje (540 Eur.)
Kiti du automobiliai – Ford Galaxy ir Honda CR-V – buvo perduoti Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų taktinei grupei „Azov“ ir jos 3-ajai šturmo brigadai. Automobilį Ford Galaxy, kurį Eugeno Konovaleco labdaros fondui padovanojo privatus asmuo Gintaras Grigaravičius, „Azovo“ vyrams perdavėme Bučoje. Kitas automobilis Honda CR-V, kurį padovanojo LŠS) 1003 kuopos šauliai Robertas Vaitkus, Ona Žirgulevičiūtė ir Mindaugas Juzukonis, keliavo iki tolimiausio mūsų kelionės taško Družkivkos, kur buvo asmeniškai perduotas 3-osios šturmo brigados karių grupei, aktyviai dalyvavusiai Bachmuto išlaisvinime. Taigi, lietuvių komandos vyrai buvome atsidūrę apie 16 km nuo Bachmuto. o automobilis iškart tapo gyvybiškai svarbus tai karių grupei. Jų vadas netrukus atsiuntė labai jautrią audio padėką už automobilį, sakydamas, kad jis vienodai gerai važiuoja ir per gilų smėlį, ir per purvą.
Pakeliui į Družkivką pas 3-ają šturmo brigadą taip pat užsukome į Slovjanską, kur perdavėme labai reikalingą įrangą Svetimšalių legiono baltarusių Kosto Kalinausko pulko sudėtyje veikiantiems Lietuvių legiono kariams. Perduota optika, generatoriai, maistas, siuntinukai iš namų, vitaminai, medus ir daug kitų reikalingų daiktų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad vežėme tiek kiek galėjome sutalpinti į visus penkis automobilius: gamykliniai neštuvai, generatoriai, planšetės dronų valdymui, kompiuteriai, medžiotojų dovanoti briedienos konservai, tolimo perdavimo radijo antenos („lėkštės“), racijos, optika, tolimačiai, maskuojamieji tinklai, kuprinės, rūbai, medžiagos rulonai, iš kurios jau kitą dieną vietiniai siuvėjai pasiuvo specialius neštuvus, ir t. t., ir t. t.. Viskas tinka Ukrainos frontui, ir kovojantiems kariams, net gero dzūkiško medaus šaukštas į arbatą… Tai įvairių organizacijų ir pavienių asmenų suaukota parama: tiek pinigais, tik daiktais.
Labai ačiū visiems prisidėjusiems: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus nariams, Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojams, Kostui Ivanauskui už antenas ir kitą paramą, LŠS 1003 ir 1006 šaulių kuopų šauliams, Edvinui iš Maltos ir jo komandai bei visiems visiems, kurie prisidėjo, nes visus pavardžiui išvardinti ir popieriaus lapo neužtektų.
Gintautas Šniras
LKKSS VAS narys,
kelionės dalyvis
Charkivo srities Samooboronos vyrų, Artūro Surdoko, Ginto Vilkelio ir Gintauto Šniro nuotraukos:
