Vilniaus miesto meras ir taryba negerbia Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių atminimo

Liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą pervadinti Kazio Škirpos alėją į Trispalvės alėją.
Liepos 27 d. Vilniaus miesto mero nurodymu nuo MA Vrublevskių bibliotekos pastato sienos buvo nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.

Liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepaisydama visuomenės (taip pat ir LKKSS) protestų priėmė sprendimą pervadinti Vilniaus Kazio Škirpos alėją į Trispalvės alėją.
Už alėjos pervadinimą balsavo 21, prieš – 16 tarybos narių, vienas susilaikė. Prieš balsavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos  Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) (LLS)  ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai.
Prie savivaldybės vykusio piketo dalyviai ragino klausimo nesvarstyti ir prašė įvertinti pirmosios bangos Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio tarpukario Lietuvos diplomato K. Škirpos indėlį nepriklausomos valstybės kūrimui ir įtvirtinimui. Savo ruožtu LLS atstovai taryboje ragino padaryti pertrauką svarstant šį klausimą, kad būtų galima atlikti išsamūs istorinius tyrimus ir surengti miestiečių apklausą dėl gatvės pervadinimo. Tačiau tam nebuvo pritarta.

Liepos 27 d., šeštadienį, paryčiais apie 4 val. Vilniuje, Vilniaus miesto mero nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos slapčia buvo nuplėšta antrosios bangos Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS agentūrai aiškino, jog lentą nuimti nusprendė, esą, siekdamas laikytis „vienodo principo“ visiems su totalitariniais režimais susijusiems – atminimo ženklams – tiek Žaliojo tilto skulptūroms, nukeltoms prieš ketverius metus, tiek J. Noreikos atminimo lentai…
„Būtent todėl priėmiau sprendimą nukelti atminimo lentą Jonui Noreikai, kuris, nors savo gyvenime daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau elgėsi nepateisinamai, prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”, – R. Šimašius pasiaiškinimą cituoja BNS.
Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas šį R. Šimašiaus poelgį savo asmeninėje Feisbuko paskyroje pavadino „išpuoliu“:
„Šiąnakt LMA Vrublevskių biblioteka pergyveno dar vieną išpuolį prieš Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą įamžinusią memorialinę lentą. Kiek po keturių prie Bibliotekos privažiavo krovininis automobilis, iš jo išlipę keli vyrai greitosiomis nupjaustė lentą prie sienos tvirtinusius laikiklius, o pačią lentą gabalais sumetė į automobilį ir ketino ryto prieblandoje dingti. Bibliotekos budėtojas pastebėjo piktavalius asmenis ir pranešė policijai. Ekipažui atvykus, „darbininkai“ jiems pateikė kažkokius dokumentus ir buvo paleisti. Pasiskambinus Vyriausiojo policijos komisariato budėtojui, gautas paaiškinimas, kad sulaikyti asmenys buvę UAB „Grindos“ darbininkai ir veikę su Vilniaus miesto savivaldybės žinia. Nesu tikras, kad visa tai yra tiesa: jei esama tokio savivaldybės sprendimo, apie jį Bibliotekai turėjo būti pranešta, o nebuvo. Be to, išpuolis surengtas Medininkų žudynių minėjimo išvakarėse. Negi Vilniaus miesto savivaldybė būtų neįvertinusi tokio savo sprendimo ir nurodymų jį vykdyti konteksto? Ar čia reikia dar kalbėti, kad tokie naktiniai antpuoliai kelia grėsmę ir pačiai įstaigai, ir joje saugomam vertingam kultūros paveldui?“

Pagal alkas.lt inf.