Vilniuje pagerbtas kario savanorio A. Sakalausko atminimas

Rugpjūčio 21 d. pavakare Vilniuje surengta ceremonija, kuria pagerbtas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko atminimas.  Šią dieną sukako 31 metai nuo tragiškos dienos, kuomet žuvo jaunas savanoris iš Alytaus,  atėjęs  jau į  atkurtos Lietuvos karių  gretas ginti Aukščiausiąją Tarybą ir Tėvynės laisvę.

„Artūro auka mums kalba apie sąmoningą ir laisvą žmogaus apsisprendimą lemtingą minutę nuspręsti, kad net ir rizikuojant žūti, Tėvynės ir žmonių laisvės kaina yra didesnė už paties gyvybę. Šiandien tokie pat jauni savanoriai, apsisprendę šiandieną paaukoti dėl savo tautos rytojaus žūsta Ukrainoje“, – pagerbimo renginyje sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Šį Artūro pavyzdį turime neštis per gyvenimą kaip įkvėpimą saugoti, mylėti, o neduok Dieve, prireikus ir ginti Lietuvos Nepriklausomybę ir jos žmones“, – sakė jis.

Ceremonija surengta savanorio A. Sakalausko žūties  vietoje, prie paminklinio akmens prie Lietuvos Respublikos Seimo. Kartu su kitais garbingais svečiais,  joje  taip pat  dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Linas Kubilius,  KASP rinktinių vadai,  kariai savanoriai, Garbės sargybos kuopos kariai.

Pagal BNS, KAM.lt inf.


Renginys, pagerbiant žuvusį karį savanorį Artūrą Sakalauską, buvo puikiai organizuotas… Kalbos trumpos, bet prasmingos… Mamos Genovaitės pasisakymas… Kareiviška superinė atšaldyta arbata, tokią karštą dieną… tikra atgaiva stovėjusiems rikiuotėse…
Bet „medaus statinė turi ir savo deguto šaukštą“… LK kūrėjų savanorių – veteranų – rikiuotė nepapuolė į fotografų ar TV reporterių kadrą, net karinių fotografų. Tai gal tie, kurie petys į petį stovėjo postuose 1991-aisiais su žuvusiuoju savanoriu ar galėjo vietoj jo žūti, yra nieko nebeverti ir niekam nebeįdomūs? Tik sau patiems?
Gal tuomet verta, prieš oficialią pradžią viena ar dviem valandom anksčiau, atžygiuoti priei paminklinio akmens, nuo bendražygių padėti gėlių ir nužygiuoti sau tolyn… Kam stovėti valandą saulės atokaitoje, juk tarp mūsų kai kam rikiuotėje yra jau 83, ar net 84 metai… Kam varginti veteranus ir reikalauti išskirtinio dėmesio? Mes savo bendražygį pagerbtume, sugaištume 15 min. ir pasišalintume, na o valdžios vyrai ir moterys, blizgančiais šarvais „tespindi“ prieš televizijos ir fotoreporterių kameras… |
Net Lietuvos šaulių rikiuotė nepaminėta, ar pagerbta atskira nuotrauka karinėje žiniaskaidoje… keistoka, vis dėlto kariuomenės partneriai yra tie mūsų šauliukai… Jie taip pat saulės atokaitoje išstovėjo rikiuote valandą laiko.
A-ū-ū-ū, karine žiniasklaida, žiūrėkite plačiau, paminėkite savo pirmeivius ir sąjungininkus šaulius…

… bet nežiūrint į tai, kas nuliūdino

Labai ačiū visiems šešiolikai Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, radusiems laiko ir ištvermės rikiuote pagerbti mūsų žuvusį bendražygį. „Mūsų parakas dar sausas“…

ats. ltn. dr. Vytautas Račkauskas
LKKSS VAS valdybos pirmininko pavaduotojas

LKKSS VAS nario ats. kpt. Mindaugo Abaravičiaus fotoreportažas iš renginio publikuojamas skiltyje FOTOGALERIJA—>2022 METAI

2022-08-21 Savanorio A. Sakalausko žūties vietoje. M. Abaravičiaus nuotr.

2022-08-21 Savanorio A. Sakalausko žūties vietoje. M. Abaravičiaus nuotr.

Paskelbta VAS veikla.
  1. Ačiū Vytautui už taiklų ir laiku pasakytą žodį. Pasakysiu savo gal ir subjektyvią nuomonę. Tad, jei esu neteisus, pataisykit. Manau, kad mes dėl to esame kalti ir patys. Kita priežastis gali būti ta, kad nepriklausomybės pradžioje į mūsų gretas įsiliejo atsitiktiniai, o gal net ir infiltruoti asmenys (Odekolono pulivizatoriaus veikimo fizika: stipri horizontali oro srovė savo judėjimo kanale sukuria vakuumą, kuris iš buteliuko pasiurbia skystį). Dėl mūsų kaltės. Štai pvz. lenkai, reikalui esant, mandagiai, bet tiesiakalbiai sako: „przepraszam, ale proszę pana, jesteś dziwka (vienžo k). Pasakykite, o mes kada nors raštu GRIEŽTAI paprieštaravome valdžiom, kariuomenės vadam, valdininkam? Pasakėme ką apie juos galvojame? Kada surengėme protesto akcijas, nors esame daug kuo jų veikloje nepatenkinti? Suprantu, kad bijome, jog mūsų nedraugai gali išvaryti iš Ramovės, pareikalauti mokesčių. Bet tik teisybės sakymas daro laisvu. O juk pvz. nei karto, mums atėjus į karininkų įšventinimo ceremoniją jų pagerbti, nei vienas „naujai iškeptas” karininkas nepriėjo padėkoti. Mūsų negerbia, o mums vis vien. O kaip mus gerbti, kai mūsų nariai, net turintys teisę dėvėti kario uniformą, ateina su juodomis beretėmis? Pasidairykim dar. Štai š. m. 08-19 A. Skučas pirmiesiems ATAS pareigūnams įteikė „Garbės žvaigždes”. Kaip atrodytų jei į bendrą nuotrauką būčiau ir aš įsitrynęs? Dabar įeikite į mūsų interneto 14 puslapį. Ten yra pranešimas apie SKAT 30-mečio proga įsteigtų ženkliukų įteikimą. Pasižiūrėkite bendrą dalyvių nuotrauką. Kaip supratau, tai karius savanorius ten atstovavo AKS atstovai, nuo LKKSS S. Pečeliūnas, V. Račkauskas, L. Ladyga, D. Gudelis. O ką atstovavo nuotraukoje trečias iš kairės asmuo, dėvintis net kaklaraiščio prisegtuką su SKAT ženklu (dabar tai labai retas atributas)? Ir be jo buvo kam mane atstovauti. O juk tos ceremonijos dalyviai, kurie- kariai savanoriai, vieni kitus privalo pažinti. Tai gal atėjo laikas kai kurių paklausti kas jie tokie yra?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *