„Visa tiesa apie Ukrainos biologinį ginklą“

Iš kovo 11 d. Ukrainos savanorio, LKKSS VAS garbės nario biologijos profesoriaus Evgen Dykyj įrašo Facebook sienoje:

2022-03-11 03:17

Kaip biologas norėčiau išsamiau pakomentuoti gandus apie maru apkrėstus paukščius neegzistuojančiame Chersono rezervate – nes, kaip ėjęs kovos su maru Mečnikovo vardo instituto Odesoje direktoriaus pareigas, aš puikiai žinau, kaip ilgus metus vystėsi „Ukrainos biologinio ginklo“ ir „slaptų Amerikos laboratorijų“ istorija. Tiesą sakant kaip tik Kovos su maru institutui, kuriam visai netyčia man teko laikinai vadovauti, toje „Miesto legendoje“ skiriamas pagrindinės Blogio Širdies vaidmuo – bet aš tiesiog negaliu rimtai komentuoti to visiško absurdo ?, ar daryti tų nesąmonių „ekspertinį vertinimą“ ? Geriau jau nustosiu laikyti savyje siaubingas Juodosios mirties paslaptis ir nuoširdžiai prisipažinsiu: taip, tai aš ir mano bičiulis, baudėjas Bižanas Šaropovas, kai tik demobilizavomės iš „Aidaro“, iškart ėmėmės kurti selektyvų biologinį ginklą, kuris būtų nukreiptas tik prieš rusus, kaip ir, anot Solovjovo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos „buvo sukurtos išimtinai kaip įrankis kovai su vienu priešu – Rusijos Federacijos kariuomene“. Labai ilgai mums nesisekė, nes net ir tokiems genialiems mokslininkams nelengva kovoti su gamtos dėsniais. Bet, kaip neatrodytų paradoksalu, mums padėjo rusų kolegų atradimas – rusų genome aptikta papildoma chromosoma. Taigi taikinį genetiniam ginklui mums nurodė pats priešas, beliko technologijos reikalas užaštrinti „Mirtinos Gangrenos Virusą“ TM būtent tos papildomos chromosomos aptikimui. ? Taip pat nebuvo lengva sukurti užkrato nešėją. Iš pradžių bandėme infekuoti kiaules, kad tie kiauliašuniai užsikrėstų per skanius apetitą keliančius lašinius. Dėl rusų menko geografijos išmanymo, šie eksperimentai įėjo į istoriją kaip afrikinio kiaulių maro epizootija. Tačiau paaiškėjo, kad maskvėnai beveik niekada nevartoja lašinių, o degtinę vietoj užkandos užuostinėja kojinėmis, ir tai sužlugdė mūsų kūrybinį sumanymą. Teko pakelti žvilgsnį aukštyn ir užsiimti ornitologija. Maskvėnai netgi kartą atkreipė dėmesį į mūsų pirmuosius eksperimentus su sniegenomis, bet klaidingai nusprendė, jog gaudome jas maistui. Po ilgų nesėkmingų eksperimentų sukūrėme Kovinę Paukštinę Utėlę, išmokome į ją su švirkštu per užpakalį įpūsti viruso kultūrą, o paskui klastingai pasodinti į migruojančių paukščių lizdus. Todėl, reaguodami į pirmąsias Iskanderių salves, mes tiesiog atidarėme narvus, ir mūsų itin selektyvus biologinis ginklas užkreksėjo, užkudakavo ir grėsmingai karksėdamas, kaip iš beribių šiltųjų kraštų, nunešė mūsų atpildą Rusijai. Dabar nei Sputnik, nei jokia kita vakcina neišgelbės visų, turinčių papildomą chromosomą, nebent generolas V. Gundiajevas (patriarchas Kirilas -vert.) sustabdytų šį marą sinodinėmis juodomis mišiomis. ? Tiesa, tikslindami ir bandydami prototipus (kol nebuvo atrasta mūsų planą gelbstinti ir mirtina jos nešiotojams papildoma chromosoma), neišvengėme ir klaidų. Prieš imdamiesi paukščių, mes paeksperimentavome su kitomis esybėmis, kad mūsų atpildas nuskristų priešui vidury kvailos nakties (ir išties, Drakula forever ?). Dalis gyvių pabėgo, o vienas, atrodo, nuskrido į Uhano miestą Kinijoje, kur jį išgelbėjo neapdairus aborigenas. Na, kaip sakoma, atleiskite už laikinus nepatogumus.. Prašom šiuos mano parodymus panaudoti rytojaus JT Saugumo Tarybos posėdyje ?