Vasario 15 d. Vilniuje bus prisiminta prieš 30 metų Kaune vykusi LŠS atkuriamoji konferencija
1990-02-15 LŠS atkuriamoji konferencija. „Trimitas“ 2014 m. Nr.313:00 Šv. Mišios Šv.Ignoto bažnyčioje (Šv.Ignoto g.6).
14:30 Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijoje (Labdarių g.10/Totorių g.9) vyks istorinių filmų apie LŠS peržiūra.
Filmų autorius – LKKSS VAS garbės narys, šaulys Albinas Kentra.
Vėliau suneštinė vakaronė prie kavos puodelio.
Organizuoja Vilniaus šaulių kuopa
Stasys Ignatavičius
LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas
Lietuvos šaulių sąjungos atkuriamąją konferenciją prisimenant
1989 m. gruodžio 18 d. įvykusiame LŠS Laikinosios tarybos ir LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės išplėstiniame posėdyje be kitų klausimų buvo iškelta mintis, šalyje atsikūrus keliolikai šauliškų padalinių, organizuoti Lietuvos šaulių sąjungos atkuriamąją konferenciją, kurios metu išrinkti LŠS Centro valdybą ir jos pirmininką, patvirtinti Statutą ir organizacijos veiklos gaires ir tuo pačiu Lietuvos visuomenei paskelbti apie jau atkurtą ir veikiančią Lietuvos šaulių organizaciją. Posėdyje buvo nutarta konferenciją šaukti vasario 15-16 dienomis ir tuo pačiu paminėti 71-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės Akto metines. Prasidėjo kruopštus ir įtemptas pasiruošimo konferencijai darbas.
Jau 1990 m. sausio 3 d. LŠS Laikinosios tarybos pirmininko pavaduotojas kultūrai Vytautas Zenkus ir LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės narys Erikas Heidrikis (tarpukario šaulys) susitiko su „Žinijos“ draugijos („Žinija“ buvo užėmusi istorinio Šaulių sąjungos pastato II-ąjį aukštą ir namo priestate turėjo salę) direktoriumi Zenonu Kamarūnu ir pateikė raštišką prašymą dėl salės LŠS atkuriamajai konferencijai ir patalpų būsimajai LŠS Centro valdybai.
Sausio 4 d. jau atsikūrusiems ir beatsikuriantiems šaulių padaliniams buvo išsiųstas aplinkraštis apie numatomą konferenciją ir nurodymu LŠS Laikinajai tarybai atsiųsti konferencijos delegatų sąrašus. Tą pačią dieną buvo išsiųstas kvietimas LŠS Tremtyje (su šia Išeivijos lietuvių šaulių organizacija glaudus ryšis buvo užmegztas 1989 m. rugpjūčio mėn.) Centro valdybos pirmininkui Mykolui Abariui ir LŠST rinktinių bei kuopų nariams dalyvauti LŠS atkuriamojoje konferencijoje. Tos dienos LŠS Laikinosios tarybos posėdyje buvo patvirtintas Tarybos pirmininko Romo Zykaus paruoštas kreipimosi į Lietuvos žmones projektas ir organizacijos veiklos kryptys, Tarybos atsakingasis sekretorius Stasys Ignatavičius pateikė pradinį LŠS Statuto projektą ir kviečiamų svečių sąrašą, pirmininko pavaduotojas organizaciniams reikalams Valdemaras Leonavičius posėdžio dalyvius supažindino su žiniasklaidai paruoštais informaciniais straipsniais apie artėjančią konferenciją.
Sausio 10 d. LŠS Laikinoji taryba raštu kreipėsi į Kauno miesto LDT Vykdomojo komiteto pirmininką Alfonsą Gaputį prašydama iki vasario 15 d. (iki LŠS atkuriamosios konferencijos) suteikti patalpas LŠS Centro valdybos būstinei („Žinijos“ draugija atmetė LŠS Laikinosios tarybos prašymą dėl patalpų LŠS Centro valdybai motyvuodama, kad jau daug metų išlaiko patalpas iš savo lėšų ir ne kartą jos buvo remontuojamos ir rekonstruojamos), S.Neries gatvei grąžinti istorinį LŠS įkūrėjo Vlado Putvinskio pavadinimą ir Valstybinio istorijos muziejaus (Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas muziejui buvo grąžintas 1990 m. sausio 29 d.) sodelyje atstatyti V.Putvinskio biustą (biustas buvo atstatytas ir pašventintas 1990 m. vasario 16 d., gatvei pavadinimas grąžintas tik 1990 m. spalio 24 d. po ilgų „kovų“ su tuometine miesto valdžia).
Sausio 25 d. LŠS Laikinosios tarybos išplėstiniame posėdyje buvo patvirtintas LŠS Statuto projektas, uniformos modelis (uniformos buvo siuvamos „Mados“ siuvykloje siuvėjo Jono Jungaičio pagal 1935 m. buvusios šauliškos pilkos spalvos uniformos aprašus, kuriuos pateikė Istorijos muziejaus darbuotojas, šaulys Arvydas Pociūnas. Medžiaga buvo pirkta iš „Litekso“ fabriko, sagas ir ženklus atsiuntė LŠST Centro valdybos pirmininkas Mykolas Abarius ir LŠST Trakų rinktinės pirmininkas Algirdas Zenkus. Iki konferencijos buvo pasiūta 10 uniformų, iš viso pirmųjų pilkų šauliškų uniformų buvo pasiūta 18 vnt. Mano žiniomis iki šių dienų išliko tik viena – Vytauto Didžiojo karo muziejuje galite pamatyti LŠS Garbės sargybos kuopos vado Sauliaus Slavinsko uniformą, su kuria jis buvo 1991 m. sausio mėn. ginant Parlamentą) ir įsteigta propagandos-ideologijos komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas žurnalistas Gediminas Jankus.
Sausio 30 d. įvykusiame LŠS Laikinosios tarybos posėdyje, likus vos 2 savaitėms iki konferencijos, Tarybos pirmininkas R.Zykus pateikė prašymą atleisti iš pareigų (dėl darbo LPS Kauno skyriaus taryboje). Patenkinus šį prašymą, Tarybos pirmininku buvo išrinktas S.Ignatavičius, posėdžio metu buvo pasiskirstyta konferencijos organizavimo ir pravedimo darbais: už visą organizacinį darbą ir koordinavimą – S.Ignatavičius, už dalyvių registravimą – Algimantas Ragelis, už svečių apgyvendinimą – Juozas Remeikis, už dalyvių maitinimą – V.Zenkus, už garbės sargybos sudarymą ir renginio apsaugą – Liutauras Katilius (pirmasis Kauno šaulių būrio pirmininkas) ir Marius Sinkevičius, vėliavomis rūpintis pavesta Gintarui Linkui. Tos dienos posėdyje buvo pristatytas ir į LŠS Laikinąją tarybą kooptuotas vilnietis Aleksandras Bendinskas.
Jau vasario 1 d. įvyko kitas LŠS Laikinosios tarybos ir LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės išplėstinis posėdis, kuriam pirmininkavo naujasis Tarybos pirmininkas S.Ignatavičius. Šio posėdžio metu buvo nutarta į konferenciją pakviesti „Kauno tiesos“, „Respublikos“, Vasario 16-osios“, „Mažosios Lietuvos“ ir „Gimtojo krašto“ korespondentus, kviesti Sąjūdžio, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, jaunalietuvių, Lietuvos Laisvės Lygos, Tautininkų sąjungos, Demokratų partijos, Socialdemokratų partijos, Krikščionių demokratų partijos, „Caritas“, neolituanų, skautų, ateitininkų ir dvasininkijos atstovus.
Iki konferencijos išplėstiniai LŠS Laikinosios tarybos ir LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės posėdžiai vyko dar vasario 6, 8, 12 ir 14 dienomis, kol galop buvo sudėlioti visi taškai ant „i“ ir pasiruošta konferencijai. Konferencijos išvakarėse buvo baigtas tapyti Vlado Putvinskio portretas ir Šaulių sąjungos ženklas, kurie kabojo konferencijos salėje (visgi „Žinijos“ draugija leido konferencijai pasinaudoti sale, įgarsinimu bei apšvietimu ir skyrė LŠS Centro valdybai vieną kambarį – dabar „Trimito“ redakcija), buvo išleistas paskutinis (4) „Šaulių archyvo“ (buvo leidžiamas A.Ragelio, Valdo Bieliūno ir Algirdo Kodelsko pastangomis) numeris su straipsniais „LŠS susikūrimas“, „Šaulių sąjungos likvidavimas“, „Šaulių sąjungos atkūrimas tremtyje“ ir „ LŠS atsikuria Lietuvoje“, o „Vasario 16-oji“ konferencijai išleido priedą, kuriame buvo visa eilė ideologinių straipsnių: „Lietuvos šaulių sąjungos susikūrimas“, „Ar tapsime tautinės idėjos puoselėtojais“, „A.Smetonos žodis Šaulių sąjungos dvidešimtmečiui“, „Atkurtai Šaulių sąjungai – ideologinį pagrindą“, „Šaulių sąjungos atkūrimas tremtyje“ ir „Šauliai ir tautinė kultūra“.
Paskutiniame posėdyje buvo pilnai apsispręsta į LŠS Centro valdybos pirmininko pareigas kelti A.Bendinsko kandidatūrą. Niekas tuomet nežinojome ir negalėjome patikrinti jo „padailintos“ biografijos ir nenumanėme, jog jau gegužės 21 d. teks su juo atsisveikinti už Išeivijos šaulių lėšų nuslėpimą.
Vasario 15 d. nuo pat ankstyvo ryto prie „Žinijos“ draugijos salės rinkosi šauliai ir svečiai. Šauliams buvo išduodamis LŠS Atkuriamosios konferencijos dalyvių vardiniai mandatai, svečiams – kvietimai. Į konferenciją atvyko šauliai iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Marijampolės, Varėnos, Kelmės, Prienų, Skuodo, Gargždų, Zapyškio, Ežerėlio ir Skriaudžių. Į salę įnešus šauliškas vėliavas, sugiedojus „Tautišką giesmę“ ir tylos minute pagerbus už Lietuvos laisvę žuvusius ir Gulago lageriuose mirusius šaulius, LŠS Laikinosios tarybos pirmininkas Stasys Ignatavičius pasiūlė pirmininkaujančiu išrinkti A.Bendinską, balsų skaičiavimo komisiją, sekretoriatą (A.Ragelis ir G.Jankus) ir patvirtinti konferencijos darbotvarkę beireglamentą. Registracijos komisijos pirmininkas V. Bieliūnas informavo apie dalyvių skaičių ir atvykusius svečius. Po įvadinės dalies, pirmininkaujantis A.Bendinskas į sceną pakvietė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus chorą, kurio nariai pasveikino konferencijos dalyvius ir padainavo keletą patriotinių dainų.
Pirmasis šaulius pasveikino LŠST Centro valdybos pirmininkas M.Abarius, kuris perskaitė LŠST Garbės pirmininko prof. Vaidievučio Andriaus Mantauto (V.Putvinskio vaikaičio) sveikinimo raštą (prieš konferencija LŠS Laikinoji taryba buvo gavusi LŠST Vilniaus šaulių rinktinės Kanadoje pirmininko Juozo Šiaučiulio, Simo Kudirkos šaulių kuopos Niujorke pirmininko Kęstučio Miklo, LŠST Centro valdybos moterų vadovės Anelės Kirvaitytės, Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės Čikagoje pirmininko Alfonso Paukštės, Karaliaus Mindaugo šaulių kuopos Monrealyje pirmininko Augusto Mylės, Juozo Daumanto šaulių kuopos Los Andžele pirmininko Juozo Pažėros, Geležinio Vilko šaulių kuopos Džilonge, Australijoje pirmininko Stasio Lipčiaus, Trakų šaulių rinktinės pirmininko A.Zenkaus, Margirio šaulių rinktinės Australijoje pirmininko Balio Kryžanausko, Nemuno jūrų šaulių rinktinės Čikagoje pirmininko Edmundo Vengiansko ir kitų Išeivijos šaulių padalinių vadovų sveikinimus) ir A.Bendinskui įteikė paskutinio tarpukario Lietuvos Šaulių sąjungos vado plk. Prano Saladžiaus sidabrinį šaulio ženklą (vėliau, po A.Bendinsko pašalinimo, teko ilgokai „pakovoti“, kol šis ženklas grįžo į Šaulių sąjungą – dabar jis Vytauto Didžiojo karo muziejuje), kuris pagal testamentą, turėjo būti perduotas pirmajam Lietuvoje atkurtos Šaulių sąjungos vadui.
Po Išeivijos šaulių pirmininko sveikinimo, konferencijos dalyvius sveikino V.Putvinskio vaikaitis Rimantas Pūtvis, Šaulių sąjungos įkūrėjo Mato Šalčiaus duktė Raminta Šalčiūtė-Savickienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Balys Gajauskas, Lietuvos demokratų partijos pirmininkas Saulius Pečeliūnas, Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Smetona, korporacijos „Neo Lithuania“ pirmininkas Juozas Enčeris, Vytauto Didžiojo karo muziejaus skyriaus vedėjas Algirdas Juozapas Markūnas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, jaunalietuvių, skautų, „Caritas“, Lietuvos Laisvės Lygos, Lietuvos krikščionių – demokratų partijos ir Lietuvos politinių kalinių gelbėjimo komiteto atstovai.
Pagal patvirtintą konferencijos darbotvarkę pranešimus skaitė A.Bendinskas (apie tautos pasipriešinimo istoriją), S.Ignatavičius ( apie Šaulių sąjungos istoriją ir dabartį), A.Ragelis (apie Šaulių sąjungos ideologiją) ir V.Zenkus (apie tautos auklėjimą ir kultūrą).
Po pietų pertraukos konferencijos dalyviams buvo pateikti LŠS Įstatų (įstatai Lietuvos Respublikos Ministrų Taryboje buvo patvirtinti 1990 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 78), Statuto ir Kreipimosi į LTSR Aukščiausiąją Tarybą projektai. Kreipimesi buvo reikalaujama Lietuvos šaulių sąjungos likvidaciją pripažinti neteisėta ir grąžinti iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Šaulių sąjungos turtą.
Konferencijos patvirtintame pirmajame atkurtos LŠS Statute buvo kalbama, kad „LŠS yra tautinė-kultūrinė visuomeninė organizacija. Ji tvarkosi demokratiniais pagrindais. LŠS nėra politinė partija ir nepriklauso jokiai partijai. LŠS tikslas – Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas ir gynimas“.
Konferencijai patvirtinus LŠS Įstatus ir Statutą bei priėmus kitus dokumentus, buvo pradėti rinkimai į LŠS Centro valdybą, LŠS Koordinacinę tarybą (LŠS Centro valdybos pagalbinė institucija), Garbės teismą, Kontrolės komisiją ir Šaulių žvaigždės ordino tarybą. Kandidatų sąrašai buvo sudaryti LŠS Laikinosios tarybos posėdyje prieš konferenciją, todėl pirmininkaujantis A.Bendinskas pasiūlė balsuoti už jau paruoštus sąrašus. Tačiau prieštaraujant (daugumai vilniečių) konferencijos delegatams dėl kandidatų, buvo nutarta balsuoti už kiekvieną kandidatą atskirai.
Į LŠS Centro valdyba buvo išrinkti: Aleksandras Bendinskas – pirmininkas, Juozas Remeikis (pašalintas 1990 m. gegužės 3 d. už biografijos duomenų nuslėpimą) – pirmininko pavaduotojas, Stasys Ignatavičius – atsakingasis sekretorius ir Algimantas Ragelis – iždininkas. Už atskiras veiklos sritis atsakingais išrinkti – Vytautas Zenkus, Gediminas Jankus, Ovidijus Bernatonis, Valdas Bieliūnas, Aleksas Pašilis, Juozas Kavaliauskas, Vytautas Jančiauskas, Leonas Šilingas, Raminta Šalčiūtė-Savickienė ir Antanas Valaitis.
Į LŠS Koordinacinę tarybą išrinkti – Algirdas Kodelskas, Viktoras Rudžianskas, Marius Sinkevičius, Linas Jakštas, Vytautas Milvydas, Gintaras Linkus (pašalintas 1990 m. gegužės 3 d. už biografijos duomenų nuslėpimą), Remigijus Žičkevičius, Gintaras Dabrišius, Vytautas Kaminskas Remigijus Maliauskas, Leonas Šilingas ir Žilvinas Razminas.
Į LŠS Garbės teismą išrinkti – Juozas Armonaitis – pirmininkas, nariai – Erikas Heidrikis, Klemensas Poderis, Vytautas Kučickis ir Vincas Urbonavičius (visi tarpukario šauliai). Kontrolės komisiją išrinkti buvo patikėta LŠS Centro valdybai. LŠST Centro valdybos pirmininkas Mykolas Abarius konferencijoje buvo išrinktas LŠS Garbės pirmininku.
Vasario 16-osios rytą šauliai rinkosi Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Tą dieną iškilmingai buvo atidengtas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę, kuriam šauliai akmenis rinko Klaipėdos ir Varnių vietovėse (reikėtų paminėti, kad akmenų rinkimo akcijoje dalyvavę šauliai gavo vardinius kvietimus dalyvauti Vasario 16-osios iškilmių renginiuose). Taip pat buvo atidengti ir pašventinti iškiliausių Lietuvos žmonių biustai, tarp kurių biustas ir LŠS įkūrėjui, ideologui ir pirmajam viršininkui Vladui Putvinskiui. Prie šio biusto šauliai išsirikiavo su savo vėliavomis. Minėjimo metu kalbėjo LPS Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, LKP pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas, naujasis LŠS pirmininkas A.Bendinskas, LŠST pirmininkas M.Abarius, LPS Seimo nariai, tuometinės Vyriausybės ir Kauno miesto vadovai. Šauliai padėjo vainikus prie atidengto paminklo ir V.Putvinskio biusto, prie kurio prisiekė 14 šaulių.
Reikėtų paminėti, kad 1989 m. pabaigoje ir 1990 m. pradžioje LŠS Laikinosios tarybos nariai į šaulių padalinių atkuriamuosius susirinkimus vykdavo su pirmąja LŠS vėliava ir susirinkimuose vykdavo priesaikos ceremonija. Bene masiškiausia tuo metu priesaikos ceremonija įvyko 1990 m. gegužės 5 dieną, kuomet virš 200 šaulių prie Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos rūmų organizavo mitingą LR Aukščiausiajai Tarybai ir Vyriausybei remti (už šaulių paramą susirinkusiems padėkojo Aukščiausiosios Tarybos sekretorius Liudvikas Sabutis), pražygiavo Gedimino prospektu iki Katedros, kur Šv.Mišias aukojo ir naująsias vėliavas pašventino monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Po Šv.Mišių ir vėliavų pašventinimo šauliai iškilminga rikiuote nužygiavo į Gedimino pilies aikštelę, kur ir įvyko priesaikos ceremonija. Priesaikos tekstą skaitė ir naujuosius šaulių organizacijos narius palaimino kunigas Robertas Grigas. Tą vakarą sovietinės informacinės programos „Vremia“ metu buvo parodytos ištraukos iš šaulių renginio Vilniuje. Ypatingai pagiežos diktorius negailėjo komentuodamas šaulių priesaiką – šauliai buvo įvardyti atgimusiais smogikais ir neonacistais…
