„Nuo titnago iki parako: ginklai amžiams bėgant“

Vilniaus gynybinės sienos bastėja kviečia aplankyti atnaujintą ekspoziciją apie 10 tūkstančių metų trukusią ginkluotės evoliuciją

Titnagą keičia plienas su paraku, lanką – arkebuza, smūgį keičia šūvis, o žvėrį taikiklyje – žmogus. Šie kertiniai pokyčiai viso labo tik praskleidžia 10 tūkstančių metų trukusios ginkluotės evoliucijos uždangą. Atnaujintoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Vilniaus gynybinės sienos bastėjos (Bokšto g. 20/18) ekspozicijoje „Nuo titnago iki parako“ lankytojų laukia iš daugybės mažų istorijų susidėsiantis pasakojimas apie ginklus amžiams bėgant – kaip jie keitėsi, kaip tobulėjo jų gamybos technologija – ir, svarbiausia, atsakymas į klausimą, kada ir kodėl pasikeitė tai, kas atsiduria ginklo taikiklyje.

Štai kad ir titnagas. Viena pirmųjų medžiagų, naudota mūsų protėvių tiek darbo įrankių, tiek pirmųjų ginklų gamyboje, kol po daugelio metų žmonės išrado arkebuzą – šaunamąjį ginklą su parako sprogstamąja jėga. Parako, kurio sprogstamąją jėgą paradoksaliai išlaisvina būtent titnagu įskelta ugnis. Titnagas, akmens amžiaus ginklas, tampa savo pakaitalo dalimi. O dabar apie paskirtį. Žmogaus išrastas ginklas pradžioje tarnavo maistui susimedžioti, apsiginti nuo priešo, dažniausiai žvėries. Žvėris tebemedžiojame ir šiandien, tačiau kažkuriuo metu ginklas buvo nukreiptas ir žmogaus prieš žmogų, vienų žmonių grupių prieš kitas.

Atnaujinta ekspozicija kviečia lankytojus į kelionę šios ilgos istorijos punktyrais, kur galima išvysti Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniams priklausančius ir iki šiol neeksponuotus autentiškus ginklus. Šis pasakojimas, neatsitiktinai įkurdintas bastėjos, XVII amžiaus Vilniaus gynybinių įtvirtinimų forposto, požemiuose, pratęsia iki šiol čia pasakotą miesto gynybos istoriją.

Mažųjų Bastėjos lankytojų laukia piešimas akmens amžiaus metodais, koklių su riteriais spalvinimas, galimybė išsirinkti reikiamas medžiagas patrankų užtaisymui ir taip tapti mažuoju artileristu bei daugiau staigmenų.

Atnaujintos ekspozicijos autoriai ir sumanytojai – Asta Daunoravičienė, Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis, parodos dailininkas Eimantas Ludavičius, dizainerė Jurga Karosaitė.

lnm.lt inf.

Atnaujinta ekspozicija kovo 31 d. 18 val.  virtualiai atidaryta muziejaus Facebook ir Youtube paskyrose:

Pamatyti ekspoziciją gyvai galime nuo balandžio 1 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18).
LKKSS nariai šią ekspoziciją, kaip ir kitas Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijas, gali aplankyti nemokamai

Paskelbta Naujienos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *