Kpt. Leonas Balzeris
1903 – 1988

kpt. Leonas Balzeris

Gimė 1903 m. rugpjūčio 16 d. Lygumų dvare, Lygumų vls., Šiaulių aps. Baigė Šiaulių gimnazijos 4 klases. 1919 m. liepos 6 d. baigus Karo mokyklą suteiktas karužo laipsnis ir paskirtas į Joniškėlio komendantūrą. Nuo 1919 m. liepos 29 d. tarnavo Joniškėlio batalione (nuo 1919 m. gruodžio 10 d. – 9 pėst. pulkas) jaun. karininku. 1919 m. rugsėjo 29 d. laipsnis pakeistas į leitenanto. 1919 m. spalio 3 d. – 1920 m. sausio 5 d.  dalyvavo Nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1920 m. vasario 6 d. – gruodžio 1 d. – su lenkais. 1922 m. paskirtas kuopos vadu. 1923 m. kovo ę0 d. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1925 m. liepą baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių. 1926 m. rugpjūčio 15 d. perkeltas į 5 pėst. pulką. 1927 m. vasario 16 d. pakeltas į kapitonus. 1928 m. lapkričio 9 perkeltas į 4 pėst. pulką, 1929 m. gegužės 29 d. pačiam prašant – į 5 pėst. pulką, 1931 m. – į 8 pėst. pulką. 1936 m. liepos 27 d. pačiam prašant paleistas į atsargą.
1938 m. gruodžio 1 d. priimtas į tarnybą pasienio policijoje Klaipėdos krašto pasienio policijos rajono viršininku, vėliau tarnavo Suvalkijoje ir Vilniaus krašte. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą gyveno tėviškėje. Vokiečių okupacijos metais dirbo Vilniuje mėsos kombinate pamainos meistru.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, gyveno Hanau lietuvių pabėgėlių stovykloje. Rūpinosi LKKSS atgaivinimu. 1947 m. emigravo į Kanadą. 1965 m. persikėlė į JAV.
Mirė 1988 m. birželio 6 d. Čikagoje.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928 m.), Savanorių (1929 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928 m.).

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 2 tomas, 134 p.