Visuotinis ginkluotas pasipriešinimas – pasitikėjimo ir nepasitikėjimo kryžkelėje

Ar žmonės galės paleisti į priešą daugiau nei vieną šūvį, ar žus pirmo kovinio susidūrimo metu?

Advokatas Rimondas Kuzminas
Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) steigėjas

Nuotraukos iš asmeninio autoriaus archyvo: 2022-06-21 Ukrainos pamokos

Ir tai jau ne biurokratinės politikos, o nacionalinio saugumo klausimas. Ukrainos kasdienybė rodo, kad su duslintuvu (dėl pavadinimo formalistikos kol kas nediskutuosime) ir be galimybė išgyventi ar mirti po pirmo šūvio skiriasi maždaug 25 – 40%. Ypač tokiose teritorijose, kur šaudoma ne mažesniu, kaip 1 km atstumu, tai yra atvirose erdvėse, stepėse. Net internete yra video, kur iššovęs vieną šūvį snaiperis su pagalbininku bėga kiek gali. Gana tiksliai į jų buvusią pozicijos vietą minosvaidžio dovana atskrido maždaug už 45 sekundžių.

Mano buvęs studentas tai pakomentavo po savaitės – snaiperis ten dirbo su didžiule karo ir gyvenimo realybės patirtimi/praktika. Tikrai žinojo, ką daro ir kas gali būti, bet taikinys buvo itin vertingas, todėl kiek įmanoma susimažino distanciją (maždaug iki 800 m). O tokių pavyzdžių daugybė. Duslintuvus ukrainiečiai deda ir ant automatų, nes kautynėse tamsiu paros metu tai didžiulis pliusas, o kai kada ir paskutinis šansas.

Kai Seime buvo svarstomas klausimas dėl naktinių taikiklių, buvo iškilęs ir duslintuvų klausimas. Kai kurių Seimo narių komentarai buvo daugiau negu keisti. Vienas jų: ukrainiečiai duslintuvų neprašo. Na, kaip prašys, jei žino, kad Lietuvoje tokie dalykai civilinėje apyvartoje uždrausti, o pati Ukraina, kur duslintuvai sporte ir medžioklėje yra legalūs, turi du pakankamai stambius gamintojus ir daugybę meistrų, gaminančių juos pagal užsakymus.

Iš to, kas vyksta, darytina išvada, kad šiuo metu pagrindinis duslintuvų naudojimo ir apyvartos civilinėje rinkoje priešas, o kartu ir Lietuvos gynybos galimybių mažintojas, yra Aplinkos apsaugos departamentas. Draudimo argumentas – paminklas Sovietų sąjungai ir sovietinio mentaliteto biurokratams – padidės brakonieriavimas! Žmonės neišgirs šūvių ir nepraneš! Šiuo požiūriu Lietuva iki šiol lieka sovietmečio draudimų bei apribojimų rezervatu.

Latvijoje medžiotojai duslintuvais naudojasi berods nuo 2016 m., o beveik visoje Europoje – gerokai seniau. Norvegijoje, Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje ir dar keliose valstybėse be duslintuvų medžioti draudžiama. Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl daugelyje Europos šalių be duslintuvų medžioti negalima, kad nebūtų trikdoma kitų žmonių rimtis, taipogi kuo mažiau gąsdinami kiti gyvūnai. Medžioklei aktualūs duslintuvai visiškai garso nenuima, tačiau eliminuoja patį parazitiškiausią šūvio garso diapazoną, kuris daro didžiausią žalą klausai. Visi tokio tipo įrenginiai ženkliai mažina ginklo atatranką.

Todėl norėčiau, kad draudėjai ir kai kurie Seimo nariai garsiai pasakytų, kodėl jie mano, kad Lietuvos piliečiai yra nesąmoningi, atsilikę, tiesiog trečios rūšies žmonės, palyginus su Latvijos, Estijos, Suomijos, Danijos ir daugumos Europos valstybių piliečiais? Kodėl jie nepasitiki Lietuvos piliečiais, ir ar jie patys verti žmonių pasitikėjimo? Kodėl Lietuvoje uždrausta tai, kas Europoje jau yra medžioklės kultūros dalis? Prestižiniai medžioklinių ginklų gamintojai (Sauer, Blaser) gamina medžioklinius šautuvus su integruotomis garso ir atatrankos slopinimo sistemomis. Ir tai yra medžiokliniai ginklai, o ne kokių nors specialios paskirties pajėgų ginkluotės dalis.

Bet grįžtam prie karo reikalų ir aktualių pavyzdžių iš Ukrainos. Kaip šauniai kovoja Ukrainos medžiotojai informacijos pakanka, ypač tai buvo ir tebėra aktualu Kyjivo, Charkivo, Sumų srityse bei miškingose vietose arba urbanizuotose teritorijose. Daugeliu atvejų sąlygos panašios į Lietuvos. Tad nėra abejonių, kad Lietuvos sportininkai, ir medžiotojai, ir kiti ginklų savininkai stotų ginti Lietuvą.

Todėl ir kyla iki šiol neatsakyti klausimai: ar tie žmonės galės paleisti į priešą daugiau nei vieną šūvį, ar žus pirmo kovinio susidūrimo metu? Kas svarbiau: įpročiai uždrausti ir nepasitikėti savo piliečiais ar tinkamas veiksmingo ginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimas? Ar galima leisti, kad susireikšminusių biurokratų ir atskirų politikų kompetencijų stoka bei fobijos trukdytų Valstybės gynybai?

Pagal LiGSA.lt

Paskelbta Pilietinė gynyba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *