Sausio 17 d. Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje plevėsavo visos Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) rinktinių vėliavos, kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos savanorių pajėgų vėliavomis – iškilminga rikiuote buvo minimas 1991-aisiais metais, grėsmės akivaizdoje apsisprendusiųjų stoti Tėvynės sargybon sprendimas.
Tuomet, po bandymo ginkluota jėga nuversti Lietuvos Vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įkūrimo.
Visas Lietuvos valstybingumo kelias neatsiejamas nuo laisvės kovų, o laisvės kovos – tai pirmiausia karių savanorių žaibiškas atsiliepimas į Tėvynei iškylančias grėsmes. […] Laisvė mums ne dovanota, ji yra iškovota, ir kasdieniais pasirinkimais nuolat įtvirtinama. Kol išliks gyva savanorystės idėja, bus be galo sunku mus įveikti ginklu“ “, – sveikindamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų karius sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
Savanorius pasveikino ir pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, palinkėdamas ir toliau garbingai nešti per amžių kovas užgrūdintą savanorio vardą.
Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas įteikė pereinamąjį apdovanojimą – istorinį atkurtą XIV amžiaus kalaviją – geriausiai 2018 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopai.
Savanorius pasveikino ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras ir už reikšmingą indėlį atkuriant Lietuvos kariuomenę, puoselėjant jos vertybes ir tradicijas įteikė apdovanojimus – Lietuvos kariuomenės medalį kariams ir civiliams „100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“ dimisijos pulkininkui Antanui Plieskiui (vadovavusiam KASP 2005-2011 m.) ir dimisijos pulkininkui leitenantui Leonui Stonkui.
Visų, žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, atminimas buvo pagerbtas Tylos minute ir perduotos gėlės, kurios visų susirinkusių vardu padėtos prie Sausio 13-osios memorialo, paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje ir paminklo „Kariams – Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams“ (Vilniaus m. Liepynės kapinės LKKSS VAS sklype). Gėles nešė bei iškilmingoje rikiuotėje dalyvavo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiųjų puskarininkių delegacijos atstovai.
Savanorius taip pat sveikino Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, KASP vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, iškilmingoje rikiuotėje dalyvavo Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, užsienio ambasadų atstovai, gynybos atašė, 20-ies LKKSS narių rikiuotė (vad. ats. ltn. dr. Vytautas Račkauskas) su LKKSS VAS vėliava (vėliavininkas Rimantas Šileikis), kiti svečiai. Nepriklausomybės aikštėje aidėjo salvės iš senovinės patrankos, dedikuotos Lietuvos Respublikai, Lietuvos kariuomenei ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, grojo KASP orkestras.
1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, 1998 m. reorganizuota į KASP). Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys – į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.
Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 4900 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas. Kariais savanoriais gali tapti LR piliečiai nuo 18 iki 60 metų.
Pagal kam.lt
Daugiau nuotraukų skiltyje FOTOGALERIJA->2019 METAI