Iš Nacionalinio Antarkties tyrimų centro direktoriaus ir biologo Evgen Dykyj interviu internetiniam leidiniui „Novinarnya“.
Artimiausiu metu dėl rusijos įvykdyto Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimo Juodojoje jūroje, turėtų pradėti masiškai gaišti žuvys
„Jei dabar nusistovės kaitra, Juodojoje jūroje pamatysime žuvų gaišenų jūrą. Kadangi kils hipoksija, būtent, visas vandenyje esantis deguonis bus sunaudotas atneštų organinių medžiagų suskaidymui, ir atitinkamai žuvims nebeliks kuo kvėpuoti, ir ištiks masinė mirtis. Jei karščių nebus, gal taip nenutiks. Tai būtų rimtas smūgis, bet Juodojoje jūroje tokie reiškiniai jau yra buvę“, – sakė E. Dykyj.
Ekspertas pastebėjo, kad per metinį ciklą Juodoji jūra su tuo susidoros, o ekosistema tą organinę medžiagą akumuliuos.
Dar viena hidroelektrinės susprogdinimo pasekmė bus Juodosios jūros užteršimas neorganiniais junginiais – sunkiaisiais metalais ir pesticidais. Kol kas tiksliai nežinoma, kiek jų nunešta į gelmes.
E. Dykyj pažymęjo, kad per mėnesį bus atliktas cheminės taršos, atkeliavusios iš Dniepro į Juodąją jūrą, masto įvertinimas.
lgalaikėje perspektyvoje dėl Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimo galimos dulkių audros ar kiti masinės moliuskų žūties rezervuaro dugne reiškiniai
„Kai tas daugelio metrų storio upės dumblo sluoksnis išdžius, tiesiog kils didžiuliai juodi dulkių debesys, kurie bus nešiojami tūkstančius kilometrų. Bus kažkas panašaus į JAV, kai neatsargiai išdraskius prerijas ten susidarė didžiulis dulkių katilas. Čia bus tas pat, bet juodos spalvos, nes upės dumblas juodas“, – sakė ekspertas.
Tačiau, pasak biologo, tai ne vienintelis įvykių raidos variantas, o gal dulkių audros ir nebus.
„Paaiškėjo, kad dugne buvo ne tik dumblas, bet ir šimtai tūkstančių tonų zebrinių midijų. Jų priaugo tiek, kiek niekas nesitikėjo. Ir tos jų kriauklės tam tikru mastu sulaiko visas tas nuosėdas. Gal džiūvimas ir nebus labai greitas, bet yra kita problema. Be vandens tie moliuskai jau yra negyvi. Atitinkamai, labai greitai saulėje tvyros dvokas, šimtų tūkstančių tonų pūvančios biomasės. Tai naujas posūkis, kurio niekas nenumatė“, – pridūrė E. Dykyj.
Be to, jis pažymėjo, kad visiškas užtvankos atstatymas užtruktų kelerius metus.
Didžiausia ekoinžinerija Europos istorijoje: ką ir kaip Ukraina turėtų atkurti po hidroelektrinės susprogdinimo
„Palikti viską taip, kaip yra, būtų pats blogiausias scenarijus. Tačiau vis tiek reikėtų arba siekti atkurti rezervuarą tokį, koks jis buvo, arba jo nebeatstatyti. Bet tada reikėtų sąmoningai atkurti Didžiąsias pievas. Tai būtų plati agroekologinė programa, kurią dar reikėtų parengti“, –pažymėjo ekspertas.
Jis pridūrė, kad pirmenybė teiktina Dniepro žemupio ir Didžiųjų pievų atkūrimui.
„Nebent išaiškėtų tam tikri veiksniai, dėl kurių tai tikrai neįmanoma, Dniepro žemupio ir Didžiųjų pievų atkūrimas vis tiek laikytinas pageidautinu pasirinkimu. Atitinkamai su galimybe žuvims pasiekti nerštavietes. Tai būtų bene didžiausia ekoinžinerijos programa Europos istorijoje. Esu tikras, kad europiniai fondai tam skirtų lėšų, taip pat būtų suteikta specialistų pagalba“, – aiškino E. Dykyj.
Biologas pastebėjo, kad visai Pietų Ukrainai reikėtų išsiaiškinti, ar verta atkurti sovietinį drėkinimo modelį, gal reikėtų sukurti naują to proceso schemą, o gal ir apskritai jo atsisakyti.
„Ir tą drėkinimo klausimą turėtume svarstyti kompleksiškai, kartu su Didžiųjų pievų ir Kachovkos užtvankos klausimu. Reikėtų iš karto atsakyti būtent į šį klausimą, kokia būsimo drėkinimo, būsimo tų žemės ūkio naudmenų aprūpinimo vandeniu vizija. Būtent tai turėtų tapti svariausiais veiksniais prognozuojant, kas ir kaip turėtų būti atstatyta“, – sakė ekspertas.
Jo nuomone, navigaciją būtų įmanoma atnaujinti, tik svarbu tiksliai išsiaiškinti, kiek metrų tam pakaktų.