Balandžio 9 d., eidamas 84-uosius metus, Kaune mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dim. pulkininkas leitenantas Stanislovas Adamonis
1990 – 1992 m. jis ėjo Lietuvos karininkų kursų viršininko pavaduotojo pareigas, 1991 m. Sausio įvykių dienomis vykdė Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybos užduotis, buvo išorės žvalgybos vadu. 1992–1995 m. tarnavo Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Kauno rinktinės vado pavaduotoju. Buvo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos narys Kauno skyriuje, buvo išrinktas LKKSS garbės teismo nariu.Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie Nuoširdi užuojauta artimiesiems ir bendražygiams
Atsisveikinimas su velionio žemiškaisiais palaikais balandžio 9-10 d. vyko Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio salėje. Kremuotų palaikų laidotuvės vyks vėliau. (Pagal Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus Facebook paskyros inf.)Stanislovas Adamonis gimė 1937-11-04 Paluknių k. (Skiemonių sen., Anykščių r. sav.). 1944–1948 m. mokėsi Pašilių (Anykščių r. sav.) pradžios mokykloje, 1948–1951 m. – Skiemonių (Anykščių r. sav.) progimnazijoje, 1951–1955 m. – Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. Neturėdamas lėšų studijuoti aukštojoje mokykloje, pasirinko kariškio studijas ir 1955–1958 m. studijavo Kaliningrado (Rusija) aukštojoje artilerijos karo mokykloje. 1958–1960 m. tarnavo artilerijos daliniuose Machačkaloje ir Buinakske (Dagestanas, Šiaurės Kaukazas, Rusija), 1960–1969 m. – Slucke (Baltarusija). 1969 m. buvo paleistas į atsargą. 1969–1986 m. gyveno Jonavoje ir dirbo statybų vadovu. Dirbdamas neakivaizdžiai mokėsi Kauno politechnikume, kur 1973 m. įgijo statybos meistro specialybę, paskui studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitete), kur 1982 m. įgijo inžinieriaus statybininko išsilavinimą. Nuo 1986 m. gyveno Kaune. 1986–1990 m. dirbo vienos Kauno įmonės direktoriaus pavaduotoju statybai. Lietuvos Atgimimo metais S. Adamonis įsijungė į Lietuvos Sąjūdžio veiklą, kartu su bendraminčiais savo įmonėje organizavo apie 120 narių Sąjūdžio grupę, dalyvavo visuose renginiuose: Baltijos kelyje, Europos kelyje, mitinguose ir demonstracijose, platino Sąjūdžio spaudą. 1989 m. lapkričio 19 d. dalyvavo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos atkuriamojoje konferencijoje Vilniuje, nuo to laiko buvo šios sąjungos narys. 1990 m. pavasarį renkant Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, jis buvo vienos Kauno miesto rinkiminės apylinkės komisijos pirmininkas, organizavo pirmuosius demokratiškus rinkimus. Atkūrus Krašto apsaugos sistemą, S. Adamonis parašė raportą tapti savanoriu. 1990 m. vasarą Krašto apsaugos departamento kolegija patvirtino jį Lietuvos karininkų kursų viršininko pavaduotoju, nuo 1991 m. sausio 2 d. jo organizuoti kursai pradėjo veiklą. 1991 m. Sausio įvykių dienomis nuo sausio 8 d. dalyvavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynyboje, sausio 11 d. prisiekė Lietuvos Respublikai ir buvo paskirtas išorės žvalgybos vadu. Atslūgus karinio perversmo grėsmei, 1991 m. vasario pradžioje grįžo į Kauną ir atnaujino Karininkų kursų veiklą, 1991–1992 m. ėjo Lietuvos karininkų kursų viršininko pavaduotojo pareigas. 1991 m. gruodžio 30 d. suteiktas majoro laipsnis. 1992–1995 m. tarnavo Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Kauno rinktinės vado pavaduotoju, dalyvavo išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos. 1994 m. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1995 m. išleistas į atsargą. S. Adamonis buvo LKKSS narys Kauno skyriuje, buvo šios sąjungos Garbės teismo pirmininko pavaduotojas. Skaitė paskaitas karybos klausimais šauliams ir savanoriams, dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos konferencijose. Parašė knygą „Partizanų karas (strategija ir taktika)“ (1997 m.) – šiuolaikinio karo vadovėlį. Jo prisiminimai publikuoti jubiliejiniame rinkinyje „Krašto apsaugos savanorių pajėgos, 1991–2001“ (2001 m.). Mirė 2021 m. balandžio 9 d. Kaune. Apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1996 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1999 m.), Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu (1993 m.), Lietuvos šaulių sąjungos Parlamento gynėjo garbės ženklo medaliu, LKKSS II ir I laipsnio medaliais „Buvome, esame, būsime“. Pagal anykstenai.lt