2022-03-15 LNK Specialiojoje žinių laidoje svečiavosi signataras, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Saulius Pečeliūnas.
Ved. Rolandas Vilkončius. Jau ne pirmus metus kalbama, kad turėtų būti leidžiama šauliams ir atsargos kariams laikyti namuose automatinius ginklus. Kodėl to reikia?
S.P. Tai kalbam jau, turbūt, ketvirti metai. Ir imkim pavyzdį kad ir iš mūsų kaimynų estų. Ten valstybė tiesiog suteikia tokią galimybę šauliams ir duoda tą ginklą, ne tik kad leistų patiems nusipirkti. Lietuva turi labai nemažą resursą asmenų, kurie praėję įvairias tarnybas, turėję nuolatinį santykį su ginklu, o dabar yra išėję į atsargas ir… niekam nereikalingi. Tai yra didžiulis potencialas, ir jo nepanaudoti, nesustruktūrizuoti, neišmokyti, galiausiai, nesuinventorizuoti, tai yra, tiesiog, nepateisinamas elgesys.
Kaip jūs galvojat, kiek iš jų norėtų namuose turėti automatinius ginklus?
Aš negalėčiau atsakyti už kiekvieną, bet tiesiog paikim statistiką. Ketvirtadienį (2022-03-10) buvome Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje. Ten svarstė, ar suteikti teisę savanoriams ir šauliams laikyti namie pačių įsigytus automatinius ginklus. Aišku, jie turėtų praeiti patikrinimą, apmokymus, viskas tas suprantama… Estijoje pati valstybė duoda ginklus tokiems asmenims. Na o mes siūlėm praplėsti tą sąrašą asmenų, kurie galėtų tokią teisę įgyti, nebūtinai iš karto naudotis, bet įgyti, nes juos reikia patikrinti, apmokyti… Taigi gerokai praplėsti asmenų kategorijų sąrašą, sakykim, mūsų išėjusiais į atsargą Lietuvos kariuomenės karininkais ir profesinės karo tarnybos kariais. Tai jiems kol kas tokią teisė nesuteikiama. Tai ką, mes jais nepasitikim? Jie nemokės elgtis su tais ginklais, nors visą gyvenimą tuo užsiiminėjo? Ne, dabar jiems mes išreiškiam nepasitikėjimą nesuteikdami tokios teisės. Karo padėties įstatyme yra įrašyti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai. Tai jų nariams? Nėra jų. Partizaninio pasipriešinimo vienetų nariams? Nėra jų… Siūlėm visą sistemą, kaip atrinkti tuos žmones, patikrinti, apmokyti, sugrupuoti. Visą tą turim. Traukinys juda taip, drįsčiau pasakyti, nusikalstamai lėtai. Ir aš tą vertinčiau pakankamai grubiu žodžiu. Politikai tebežaidžia: „ne aš pasiūliau, tai gal tada neįdomu“. Karo metu tokie dalykai tiesiog nežaidžiami! Ir tai jau yra pakankamai nusikalstamas veiksmas. Kitas dalykas – na mes neturim laiko. Mes, Lietuva, neturim laiko atidėlioti, po kapeikėlę kažkiek pildyti. Turime paimti visą sistemą – inventorizuoti, sugrupuoti, apmokyti, sudėlioti… Ir jie šiandien to ginklo, ta kategorija, kur aš sakiau, jie gal iškarto ir nepirks, bet jie bus pasiruošę, jiems galės ir valstybę duoti, kai reikės. Bet jie žinos, kas tie žmonės, nereikės jų dar tikrinti, mokyti, gaišti laiką. O kare laikas yra labai svarbus faktorius.
Tai dabar dar turim, aš taip sakyčiau, laiko visa tai sutvarkyti. Bet turim veikti atsakingai, ne po bluselę tvarkyti, bet viska iš karto, ir spėtume pasiruošti. Dar spėtume. Aišku, kai mes pradėjom apie tai kalbėti, galėjom jau tada pradėti. Ir šiandien galėtume sakyti: tą atlikom, tas dar laukia, bet jau sistema funkcionuoja.
Visai neseniai Paulius Saudargas grįžo iš Ukrainos, susitikęs ten su kai kuriais teritorinės gynybos vadais ir facebook‘e parašė: „ Iš esmės jie daro tai, apie ką mes kalbam“. Jie patys skundžiasi tai pradėję realiai per vėlai. Tai užtruko maždaug du mėnesius (nes tai pradėjo prieš du mėnesius). Sako: jeigu būtume tą sistemą pradėję bent prieš pusmetį, tai pasipriešinimas būtų dar efektyvesnis.
Bet per kiek laiko jūs galvojat tai įmanoma padaryti, t.y. pasiruošti ir jau tam, kad tie ginklai galėtų būtų laikomi?
Mes su Kariuomenės vadu ir Sausumos pajėgų vadu, ir su savanorių pajėgų vadais, su visais, kaip sakoma, kariuomenės lygiais kalbėjome, dar reikia pakalbėti su Gynybos štabu… – kariškiai supranta, bet jie patys negali priimti politinio sprendimo. Tą sprendimą turi priimti politikai, šiandien atsakingi, esantys pareigose, mūsų išrinkti arba paskirti. O štai čia visi reikalai ir stoja. Arba nėra supratimo, arba yra baimė. Daugelis tų baimių yra elementariai įsivaizduojamos. Pamenu, labai seniai, gal dar 1992-aisiais, kai siūliau ginklo savigynai įstatymą, kiek visokių pasakų turėjau prisiklausyti – kad čia išsišaudys visi ir taip toliau. Na ir ką, praėjo 30 metų – išsišaudėm? Veikia viskas.
Atrodo viskas veikia. Dar prieš pokalbį jūs man paminėjote, kad estai gali namuose laikyti ne tik automatinius ginklus bet net ir granatsvaidžius…
Taip, valstybė nuperka ir išdalina jau patikrintiems apmokytiems kariams šituos ginklus į namus. Nes šiandieniniame kare yra du kariniai veiksniai, jeigu kalbėsim apie teritorinę gynybą, ne pačią kariuomenę. Kariuomenė kare vykdo savo užduotis. O teritorinė gynyba… Pažiūrėkit, televizija rodo kasdien operacijas. Ukrainiečiu karo vadas pasakė: „vyrai, teritorinės gynybos nariai, medžiotojai, miškininkai, kurie turi ginklą, nelieskit šarvuotos technikos, tai kariuomenės taikiniai. Tvarkykite tą aprūpinimo visą koloną“. Na, labai paprasta, sako, jūs takelius visus žinot, jūsų nepagaus netgi užimtoje teritorijoje. Sunkvežimio baką peršovei, viskas, sunkvežimio nėra; ir dingai, ir tavęs nieks neras. Tai tų metodų yra labai daug, bet žmonės turi būti paruošti, išmokinti. Užtat, kai išdalina tuos ginklus, tai net priešas ir užėmęs kažkokią „sceną“ nieko neranda, pastatai tušti, o ginklai yra tarp žmonių. Galiausiai karas mieste. Partizaniniai karai šiandieniniam kare praktiškai yra ne laukuose, o daugiausia yra miestuose. Ir matot, rusai stengiasi užimti miestus…
Bet kol kas matome, kaip jie stringa…
Nesėkmingai. Paskutinis pavyzdys iš Mariupolio. Vakar pranešė, jog į vakarinį kraštą įsiveržė Rusijos tankai. Po to buvo informacinė pauzė. Dar po kiek laiko buvo pranešimas, kad jie sumušti ir visi bėga lauk, 150 nukautų ir t.t. Štai partizaninio karo mieste taktika.
Supratome jūsų idėją. Ačiū.
Parengta pagal https://lnk.lt/speciali-ziniu-laida/158582 (nuo 45‘ 49“)
