Ką kovo 28 d. ryte radijo NV eteryje kalbėjo rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, Nacionalinio Antarkties mokslo centro direktorius Evgen Dykyj.
Rusija planuoja pulti trijose srityse
Rusija turbūt planuoja iš Kursko srities mesti 70 tūkstančių kovotojų į Sumų sritį. Ji nemato skirtumo tarp atskirų fronto sektorių ir bando pulti ten, kur mato perspektyvą. Tai E. Dykyj pareiškė, atsakydamas į laidos vedėjo Pavlo Novikov klausimą dėl galimo Rusijos Federacijos bandymo atakuoti trijose srityse.
„Ir todėl jiems klausimas, kuria kryptimi pulti, nėra nei sudėtingas, nei politinis. Jų pastovi nuostata užčiuopti, kur susilpnėjo mūsų pozicijos, ir iš karto bandyti ten plėtoti savo puolimą“, – sakė E. Dykyj.
Jis pridūrė, kad Ukrainos gynybos pajėgų atsitraukimo iš Kursko srities fone grėsmė Sumų ir Charkivo sritims dabar yra visiškai logiška. Ekspertas pažymėjo, kad tam tikslui Rusija ten savo laiku subūrė 70 tūkstančių savų pajėgų ir dar 8–10 tūkstančių Šiaurės Korėjos karių.
„Po to kyla klausimas – ar vėl plėšyti tą 70 tūkstančių grupuotę į gabalus ir mesti į kitas fronto dalis? Ar, priešingai, pabandyti išvystyti sėkmę mūsų dalių užnugaryje ir žengti toliau. Matyt, Rusijos vadovybė pasirinko būtent šį kelią. Ir kariniu požiūriu jie teisūs. Kai yra 70 tūkstantinė mūšiuose suvienyta grupuotė, nebūtų prasminga ją išskirstyti, o kaip tik ją panaudoti stūmimuisi pirmyn“, – pridūrė E. Dykyj.
Jis taip pat pažymėjo, kad dabar iškilo klausimas, ar Ukraina pasirengusi atremti Rusijos atakas Sumų srityje.
„Manau, kad labai greitai tai pamatysime. Ir matau tam tiko pagrindo optimizmui”, – pažymėjo E. Dykyj.
Nauja Rusijos puolimo kampanija: kas žinoma
Kovo 27 d. Vladimiras Zelenskis pareiškė, kad okupantai ruošiasi pradėti naują puolimą į Charkivo ir Sumų sritis. Pasak Ukrainos prezidento, Rusija planavo tą puolimą prieš 8 mėnesius, tačiau tuomet Ukraina, atakuodama Kursko sritį, sužlugdė okupantų planus.
Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Timočko pažymėjo, kad priešas planuoja atakuoti tris sritis. Ne tik Charkivo ir Sumų, bet ir Zaporižės, pažymėjo kariškis.
Rusija nori per mėnesį prispausti Ukrainą kapituliuoti. Ar tai Maskvai pavyks?
Dabar Rusija į mūšį fronte meta visas savo pajėgas.
Rusija nori per mėnesį prispausti Ukrainą kapituliuoti: E. Dykyj pasakė, ar tai Maskvai pavyks
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė pradėjo išsikvėpinėti. Tai radijo NV eteryje pareiškė karinis ekspertas Evgenas Dykyj.
„Šturmo veiksmų jau buvo mažiau. O ir iš vis tų šturmo veiksmų sėkmė buvo labai menka. Ir kiekvieno užimto metro kaina labai išaugo. Betgi politika. Jie turėjo įsakymą bet kokia kaina išstumti mus iš Kursko srities. Juk Rusija tikrai svarsto variantą, kad gali būti užšaldymas”, – sakė E. Dikyj.
Jis pridūrė. kad dabar rusus karo užšaldymas tenkintų tik visiškos Ukrainos kapituliacijos sąlygomis. Kartu E. Dykyj pabrėžė, kad Rusija niekada neatsisakė tokios idėjos.
„Jie įgijo tokį galingą kozirį kaip Donaldas Trumpas ir jo komanda. Tie tiesiog padeda jiems tame spaudime. Tie tiesiog perėjo į jų pusę. Ir toje situacijoje Rusijos politinė vadovybė davė įsakymą – pirmiausia bet kokia kaina išstumti mus iš vadinamosios kanoninės Rusijos teritorijos, kad kalbai pasisukus apie užšaldymą, mes negalėtume kelti bent jau dalinio teritorinių mainų klausimo“, – pridūrė jis.
Ekspertas pažymėjo, kad, turint JAV palaikymą, Rusijai dabar būtina pademonstruoti karinę sėkmę.
„O pastaraisiais mėnesiais karinių sėkmių akivaizdžiai nebuvo. Ir todėl dabar duodamas įsakymas – mesti į mūšį viską, kas dar liko gyva. Būtent derybų kontekste rusams būtina apsimesti, kad jie vis dar turi iniciatyvą, kad jie vis dar kontroliuoja situaciją visame fronte. Jiems įsakyta netaupyti atsargų. Netgi nustatytas terminas. Trumpas jiems pametėjo dar vieną kamuolį viešai įgarsindamas, kad paliaubos turi būti iki Velykų. Per mėnesį jie nori prispausti mus iki tokio ugnies nutraukimo, kuris faktiškai būtų mūsų kapituliacija“, – pažymėjo E. Dykyj.
Taikos derybos: svarbios naujienos
Kovo 27 d. Rusijos diktatorius padarė daugybę pareiškimų. Visų pirma jis pasiūlė aptarti laikinojo valdymo Ukrainoje įvedimą, globojant JT ir kai kurioms šalims, kad būtų surengti rinkimai. Baltieji rūmai į tokį Putino pareiškimą sureagavo pabrėždami, kad valdžią Ukrainoje renka žmonės, todėl apie „laikiną valdymą“ negali būti nė kalbos.
Į Putino pareiškimus sureagavo ir Kovos su dezinformacija centras. Jie pažymėjo, kad tokiu būdu Rusijos diktatorius bando vilkinti derybų procesą. Be to, jie pareiškė, kad tokiais pareiškimais Putinas žemina Trumpą.
Atgrasymo pajėgos Ukrainoje: ekspertas griežtai sukritikavo tą idėją
Šiuo metu nėra jokio pagrindo manyti, kad karas artimiausiu metu būtų įšaldytas, mano E. Dykyj.
Pasak jo iIdėja siųsti taikdarius į Ukrainą reikėtų vertinti skeptiškai.
„Vienintelis dalykas, kuris čia būtų įdomus – tam tikras žymeklis, rodiklis, rodantis, kokios bendros nuotaikos kiekvienoje šalyje – mūsų sąjungininkėje. Tikrai įdomu pamatyti, kas ir kam yra pasiruošęs. Tai, kaip vyksta šios derybos, gali daug pasakyti apie tai, ko galime tikėtis”, – sakė E. Dykyj.
Apskritai, eksperto teigimu, tokie pokalbiai neturi jokios praktinės prasmės. Juk jie numato užsienio karių dislokavimą Ukrainos teritorijoje tik susitarus su Rusija. O artimiausiu metu, pasak E. Dykyj, neverta tikėtis karo užšaldymo.
„Mūsų ir Rusijos-Amerikos vizija, kokiomis sąlygomis šis karas galėtų būti užšaldytas, dabar diametraliai skiriasi. Jie (Vakarų partneriai) kalba kaip apie didelį savo žygdarbį, jei jie čia ką nors dislokuotų. Bet tuo pat metu jie netingi kartoti, kad jie čia būtų ne kovojimui su Rusija. O tai tada dėl ko? Kam mums tiesiog užsienio karinis dalyvavimas, jei jų pajėgos neturės mandato ir politinės valios esant reikalus iš karto stoti į mūšį?“, – pridūrė E. Dykyj.
Atgrasymo pajėgos Ukrainoje: kas žinoma
Kovo 27 d. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Paryžius ir kai kurios kitos Europos šalys planuoja siųsti taikdarius galimo naujo Rusijos puolimo prieš Ukrainą atgrasymui. Jis pažymėjo, kad tai yra „pacifistinis požiūris“, kai Europos pajėgos nebūtų dislokuotos šalia fronto linijos.
Tuo tarpu Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai reikia karinio kontingento iš sąjungininkų šalių, o ne JT ir ESBO įsitraukimo. Jis pažymėjo, kad šiuo metu diskutuojama ne tik apie Europos karių dislokavimą, bet ir apie Ukrainos karių apmokymą ir treniravimą, taip pat karinę gamybą ir licencijų gavimą iš partnerių.
Ar artimiausiais mėnesiais įmanomos paliaubos su Rusija?
Pasak E. Dykyj, Rusijos-Amerikos ir Ukrainos pozicijos dėl sąlygų, kuriomis galimos paliaubos, diametraliai skiriasi.
Jis mano, kad grėsmė, jog Rusija ruošiasi naujam puolimui į Sumų, Charkivo ir Zaporižės sritis, išlieka reali. Mažai tikėtina, kad tam turėtų įtakos aptartos paliaubos.
„Rusų-amerikiečių ir mūsų pozicijos dėl sąlygų, kuriomis galimos paliaubos, yra diametraliai skirtingos, jos visiškai nesiderina“.
Pasak E. Dykyj, Rusijos planas yra kuriam laikui padaryti pertrauką karo veiksmuose, per kurią ji galėtų pergrupuoti savo kariuomenę, o taip pat sukaupti ginklų bei amunicijos atsargas.
„Dėl to jie nori… visko: sankcijų panaikinimo, atsisakyti nuo bet kokių reparacijų ir nuostolių kompensavimo Ukrainai ir t. t. Tačiau svarbiausia – jie už tai nori faktiškai tokių sąlygų, kurios būtų mūsų kapituliacija. Ukraina turėtų netekti bet kokių tarptautinių saugumo garantijų, niekada neturėtų būti priimta į NATO, sumažinti kariuomenę ir t.t. Kol kas rusai netgi neatsiėmė savo reikalavimo, kad mes turėtume atiduoti jiems keturias sritis, taip pat ir tuos rajonus, kurių jie nesugebėjo užimti kariniu būdu (tačiau net ir be šito, likusios Rusijos užgaidos mums yra visiškai nepriimtinos)“, – dalijosi analitikas.
E. Dykyj įsitikinęs, kad kariniu požiūriu Ukrainai nėra jokių priežasčių sutikti su tokia kapituliacija. Jis pareiškė, kad Ukraina šio karo nepralaimėjo, tačiau rusai ir Amerikos partneriai vis dar to nesupranta.
„Tačiau atsižvelgiant į tokius esminius šalių požiūrių skirtumus, nemanau, kad artimiausiais mėnesiais galėtume turėti realias paliaubas. Taip, ir tolesnę situacijos raidą mes ir rusai taip pat skirtingai matome”, – pabrėžė E. Dykyj.
Jis prognozavo, kad net nustojus teikti pagalbą iš JAV, kariniai veiksmai vystytųsi palaipsniui, bet labiau Ukrainos naudai. Jis mano, kad Rusija nesugebės įvykdyti veiksmingo puolimo Sumų, Charkivo ir Zaporižės srityse:
„Jų armija jau praėjo savo galimybių piką.“
Taikos derybos su Rusija – svarbios žinios
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas taip bijo tiesioginių derybų. Ukrainos vadovas pažymėjo, kad jis pats yra pasirengęs bet kokioms deryboms, tačiau nori, kad Ukraina užimtų tvirtą poziciją.
Be to, Zelenskis įvardijo sunkiausius derybų su rusais klausimus. Rusai nenori nutraukti karo prieš Ukrainą, pabrėžė prezidentas.
Pagal unian.ua reporterių Nikitos Šenderovskio ir Vladislavo Grigorjevo reportažus