Antakalnio karių kapinėse beieškodama Lietuvos Nepriklausomybės kovų karių savanorių kapų mūsų visų klausia LKKSS VAS narė Marija Jakimavičienė
Antakalnio karių kapinės. Lietuvių karių kapų kauburėliai 2015 m. rudenįAr už savo valstybės laisvę žuvusiųjų kapų negerbianti ir jų neprižiūrinti tauta nėra pasmerkta?Skaitykime šios svetainės skilties VEIKLA skyriuje Straipsniai: M.Jakimavičienė. Ar mes verti laisvės? Kai žuvusiųjų kapai težinomi Dievui…
Dėkoju Marijai Jakimavičienei už iniciatyvą pasirūpinti žuvusiais Neprikausomybės kovų (1918-1920 m.) lietuviais kariais Antakalnio kapinėse. Gal laikas pabusti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai, ypač Vilniaus apskrities skyriui šiuo klausimu, nes savanoriai, žuvę 1918-1920 m. daugumoje yra savanoriai kūrėjai. Gal atėjo laikas kreiptis raštais, o dar geriau suorganizuoti piketus prie atitinkamų įstaigų… su laikraščių ir televizijų dėmesiu, kad šios įstaigos Valstybės ir Lietuvos Respublikos kariuomenės įkūrimo 100-mečio proga inicijuotų antropologinius tyrimus… Tuomet ir išaiškės – kariai palaidoti ar ne kariai, lietuviai ar lenkai, gal rusai… Mokslininkų turim, antropologija užsiimančių žmonių turim, nėra tik noro… Gal tuomet reikia pradėti rūpintis, kad nieko nenorintys valdininkai, ypač tie, kurių dispozicijoje yra šie klausimai spręstini, nebedirbtų tose įstaigose… O dirbtų tikri specialistai-patriotai, ne žodžiais o darbais mylintys Tėvynę Lietuvą. Kitaip, tai eidami į ateitį, nepajusim, kaip sulauksim naujos okupacijos, o tuomet bus nesaldu ne tik tiems neveikliems valdininkams, bet ir visai tautai, tai yra mums…
Tokie širdį užspaudžiantys, net gi verksmingi, klausimai buvo labai populiarūs praėjusiame tūkstantmetyje. Todėl tie, kurie užaugino naują visuomenės kartą dirbti ir vadovauti valstybei šiame tūkstantmetyje tegul tik graužia savo nagus, jeigu mano, kad gyvenimas nevyksta taip, kaip jie dabar norėtų.
Vytautas Račkauskas
Dėkoju Marijai Jakimavičienei už iniciatyvą pasirūpinti žuvusiais Neprikausomybės kovų (1918-1920 m.) lietuviais kariais Antakalnio kapinėse. Gal laikas pabusti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai, ypač Vilniaus apskrities skyriui šiuo klausimu, nes savanoriai, žuvę 1918-1920 m. daugumoje yra savanoriai kūrėjai. Gal atėjo laikas kreiptis raštais, o dar geriau suorganizuoti piketus prie atitinkamų įstaigų… su laikraščių ir televizijų dėmesiu, kad šios įstaigos Valstybės ir Lietuvos Respublikos kariuomenės įkūrimo 100-mečio proga inicijuotų antropologinius tyrimus… Tuomet ir išaiškės – kariai palaidoti ar ne kariai, lietuviai ar lenkai, gal rusai… Mokslininkų turim, antropologija užsiimančių žmonių turim, nėra tik noro… Gal tuomet reikia pradėti rūpintis, kad nieko nenorintys valdininkai, ypač tie, kurių dispozicijoje yra šie klausimai spręstini, nebedirbtų tose įstaigose… O dirbtų tikri specialistai-patriotai, ne žodžiais o darbais mylintys Tėvynę Lietuvą. Kitaip, tai eidami į ateitį, nepajusim, kaip sulauksim naujos okupacijos, o tuomet bus nesaldu ne tik tiems neveikliems valdininkams, bet ir visai tautai, tai yra mums…
Užjaučiantis
Tokie širdį užspaudžiantys, net gi verksmingi, klausimai buvo labai populiarūs praėjusiame tūkstantmetyje. Todėl tie, kurie užaugino naują visuomenės kartą dirbti ir vadovauti valstybei šiame tūkstantmetyje tegul tik graužia savo nagus, jeigu mano, kad gyvenimas nevyksta taip, kaip jie dabar norėtų.