Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis šių metų sausio 10 d. registravo pataisas siūlydamas atmintiną dieną Sausio 13-ąją paskelbti šventine.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, pataisos parengtos siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą ir Laisvės gynėjų auką Lietuvai.
„Kasmet minėdami Laisvės gynėjų dieną, degindami atminties laužus, prikeliančius praeities įvykius, vis geriau, aiškiau suprantame, koks mūsų laisvėjimo kelias ir koks mūsų būdas būti laisviems. Tai viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kalbančių apie mūsų valstybės, tautos valstybingumo gynybą. Privalome nepamiršti žmonių, kurie apgynė Lietuvos laisvę tą naktį, tačiau pagerbdami juos turime džiaugtis tuo, ką jiems pavyko iškovoti. Labai norėtųsi, jog visuomenė šią dieną suprastų kaip didžiulį laimėjimą prieš sistemą, taip ir nepajėgusią nugalėti minios žmonių, kurių pagrindiniai ginklai buvo tik didžiulis ryžtas.
Laisvės gynėjų diena daugiau kaip 30 metų minima Lietuvoje ir dažniausia tai būna darbo diena. Visos tą dieną dirbančios institucijos, ugdymo įstaigos gyvą atmintį puoselėja tą dieną pradėdamos uždegant languose prisiminimo žvakeles; vyksta įvairūs renginiai, minėjimai, tų dienų skaudūs įvykiai prisimenami mokyklose, universitetuose. Visos simbolinėmis tapusios akcijos galėtų vykti nedarbo dieną. Galimybė apsilankyti Sausio 13-osios minėjimuose, supažindinti jaunuolius su tautos istoriniu įvykiu bei jo dalyviais įprasmintų šios istorinės dienos svarbą. Taip pat paminėtina, kad 2026 m. bus minima jubiliejinė 35 metų Laisvės gynėjų diena”.
Todėl siekiama Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į Darbo kodekse numatytą švenčių, kuriomis paprastai nedirbama, sąrašą.
Lietuvos Respublikos Seimas sausio 14 d. posėdyje pritarė toms pataisoms po pateikimo ir nutarė pradėti jų svarstymo procedūrą (už – 43, prieš – 3, susilaikė 27. Užsiregistravo 76 Seimo nariai). Pagrindiniu komitetu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus koordinuojamas Nepriklausomybės gynėjų komitetas parengė ir išplatino kreipimąsi:
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui
2025 m. sausio 28 d.
KREIPIMASIS
Dėl sausio 13-osios Laisvės gynėjų dienos įtraukimo į nedarbo dienų sąrašą
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, keletą dienų vyko Sausio 13-sios paminėjimo renginiai Vilniuje, kituose miestuose ir rajonuose. Šių renginių metu pagristai keliamas klausimas apie tai, kad ši kalendoriaus diena turi būti ne tik įsimintina visų kartų ir amžiaus piliečiams, bet ir tinkamai pažymima visoje Lietuvoje. Ši iškili ir kovą už Lietuvos valstybingumą liudijanti data turi būti ne viena iš daugelio kalendoriuje pažymėtų atmintinų dienų, o valstybine šventė, skirta visuotinai pagerbti Tautos žygdarbį, šio žygdarbio dalyvius ir aukas.
Apmaudu, kad nuo 2020 metų vykstančiose diskusijose dėl Sausio 13-osios paminėjimo masto lyginami nesulyginami dalykai. Šiose diskusijose nuolat minimas ekonominis kriterijus, į pirmą vietą iškeliantis laisvadienio kainos klausimą, o meilės Tėvynei ir patriotiškumo sukuriama vertė ignoruojama arba nutylima. XX amžiaus kalendoriuje yra trys datos, žyminčios Tautos žygdarbį įtvirtinant šiuolaikinės Lietuvos valstybingumą: 1918 metų vasario 16-oji, kai buvo paskelbta Nepriklausomybė, 1990 m. kovo 11-oji, kai buvo atkurta Nepriklausomybė ir 1991 m. sausio 13-oji, kai prasidėjo fizinis Nepriklausomybės gynimas, parodantis pasauliui, kad buvo, yra ir bus kritinė masė piliečių, kuriems Lietuvos idėja yra svarbesne už jų pačių asmeninius interesus, gerovę, sveikatą ar net gyvybę. Nuo šios dienos skaičiuojamos ir kovos už Nepriklausomybę aukos: 14 žuvusių ir daugybe sužeistų 1991 m. sausio 13-osios naktį, 1991 m. gegužės 19 d. žuvęs pasienietis Gintaras Žagunis, 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio poste žuvę 4 policijos ir 3 muitines pareigūnai, 1991 m. rugpjūčio 21 d. žuvęs savanoris Artūras Sakalauskas, okupacinės kariuomenės ir OMON išpuolių metu sužaloti pareigūnai, piliečiai ir sunaikintas turtas. Dabartinės Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės gynimo istorijoje Sausio 13-oji yra prasmingiausias Tautos susitelkimo gynybai ir Tautos vienybės simbolis.
Pažymėtina, kad pergalės prieš okupantą nuopelnai nėra ir negali būti kieno nors pasisavinami, nes laisvė buvo apginta šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių pastangomis, ne tik saugant svarbius objektus Vilniuje ar Kaune, bet ir nenuilstamai stiprinant atkurtą Nepriklausomą Lietuvą ir pasišventusiai dirbant kiekviename šalies kampelyje. Šios pergalės didvyris vienas – Lietuvos žmonės ir ši pergalė turi būti švenčiama visoje Lietuvoje. arba nutylima.
Todėl pritariame iniciatyvoms paskelbti Sausio 13–ąją Laisvės gynėjų dieną nedarbo diena.
Laisvės gynėjas Jonas Užusienis,
Karių veteranų asociacijos pirmininkas Zigfridas Jankauskas,
Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Navickas,
Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis,
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas Linas Ladiga,
Lietuvos muitinės veteranų asociacijos vardu Vitas Volungevičius,
Atsargos karininkų sąjungos valdybos pirmininkas Vidmantas Mažeika,
Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininkas Rimantas Olšinskas,
Krašto apsaugos bičiulių klubo ir Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo Vilniaus apskrities vadas Antanas Burokas,
Nepriklausomybės gynėjų komiteto pirmininkas dir. brig. generolas Česlovas Jezerskas,
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos generalinis sekretorius Arnoldas Kulikauskis