Lietuvos Respublikos Seimas tęsia įstatymų pakeitimų projektų, kad Sausio 13-oji taptų valstybine švente, svarstymą.
Pasirodo, po pateikimo pataisų nagrinėjimui pagrindiniu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas gegužės 21-osios posėdyje siūlomoms pataisoms nepritaręs ir projektą pasiūlęs atmesti.
„Pagrindiniai argumentai esą šie: komitetas įžvelgė didelę riziką, kad Sausio 13-tąją paskelbus nedarbo diena, bus numarinta 34 metus puoselėta tradicija „Atmintis gyva“. Su ja užaugo laisvėje gimusios kartos, kai Sausio 13-tosios rytas nušvinta žvakių liepsnelėmis mokyklų, universitetų ir visų valstybės institucijų languose, o mokyklose ir darbovietėse vyksta pilietiškumo pamokos ir susitikimai su laisvės gynėjais. Jeigu Sausio 13-toji virs laisvadieniu, nei mokyklos, nei valstybės institucijos nedirbs ir rizikuojame, kad Sausio 13-toji gali virsti eiliniu laisvadieniu ar priedu prie ilgojo savaitgalio.
Pasiūlymai Sausio 13-tąją išmainyti į Vėlines ar Gegužės 1-ąją taip pat nesulaukė nei sutarimo, nei pritarimo. Su profesinių sąjungų pasiūlymu turėti dar vieną papildomą nedarbo dieną nesutinka Vyriausybė ir darbdaviai, nes, įvairiais ekonomistų skaičiavimais, viena darbo diena yra vertinama nuo 50 iki 200 mln. eurų. Todėl komitetas nusprendė, kad keisti esamą teisinį reguliavimą ir Sausio 13-tosios minėjimo tradicijas netikslinga, ir įstatymo projektą siūloma atmesti“.
Komitetas taip pat nepritaręs Nepriklausomybės gynimo komiteto narių 2025 m. sausio 28 d. kreipimuisi „Dėl sausio 13-osios Laisvės gynėjų dienos įtraukimo į nedarbo dienų sąrašą“.
Birželio 3 d. Seimas balsavo dėl pagrindinio komiteto siūlymo atmesti šiuos projektus. Už – 33, prieš – 78, susilaikė 8 (užsiregistravo 119 Seimo narių). Nepritarta. Tolesniam projektų svarstymui pagrindiniu paskirtas Žmogaus teisių komitetas.
VIEŠAS KREIPIMASIS
Dėl Sausio 13-osios įamžinimo
Lietuvos Respublikos Seimui 2025-06-09
Mes, Lietuvos Laisvės gynėjai manome, kad pateikti įstatymų projektai dėl Sausio 13-osios įamžinimo svarstomi netinkamame kontekste ir pati idėja komunikuojama su klaidinančia argumentacija.
Manome, kad, kad šio įvykio įprasminimą matuoti prarastu pelnu dėl nedarbo dienų ar valandų yra nepriimtina ir nedera su pačia Sausio 13-osios dvasia. Ši diena nėra ekonominis rodiklis, o laisvės, solidarumo ir pilietinės drąsos simbolis. Jos reikšmės vertinimas „prarasto pelno“ ar „nedirbtų valandų“ kriterijais redukuoja istorinę atmintį ir žeidžia žuvusiųjų auką. Todėl įprasminimas turėtų būti grindžiamas vertybiniais, pilietiniais ir istoriniais argumentais, o ne ekonominiais skaičiavimais.
Taip pat manome, jog sąlyga, kad visuotinė nedarbo diena būtų galima tik panaikinus kitą atmintiną darbo dieną, prieštarauja pačiai idėjai etninės kultūros požiūriu, nes Sausio 13-oji pradedama lyginti su Vėlinėmis ir taip prarandamas jos unikalus, modernios laisvės kovos turinys.
Laisvės kova, kurios rezultatą turime, nėra tik etninių lietuvių ar bažnyčios sukurtas reiškinys. Joje dalyvavo konstitucinė Tauta, apimanti visą, skirtingo etniškumo ir religinių pažiūrų pilietinę visuomenę. Tačiau Jos balsas liko neišgirstas.
Siekdami stabdyti Sausio 13-osios reikšmės menkinimą, kreipiamės į Seimo Žmogaus teisių komitetą, visus Seimo narius, kad Laisvės aukų atminimas nebūtų palaikomas tik švietimo įstaigose, uždegant žvakutes ir organizuojant aiškinamuosius pokalbius klasėse.
Kviesdami išsaugoti valstybės pamatus ir patriotinę dvasią, siūlome šią datą įprasminti giliau: sudaryti daugiau galimybių Sausio 13-ąją visiems Lietuvos gyventojams lankyti memorialines vietas, susitikti su dar gyvais Laisvės gynėjais ir puoselėti patriotinį ugdymą šeimose. Neturėtume menkinti žmonių sąmoningumo ar baimintis, kad nedarbo diena bus išnaudota vien savanaudiškai.
Pažymėdami egzistencinę reikšmę Lietuvos valstybingumui, paskelbkime Sausio 13-ąją valstybine švente. Nėra reikšmingesnės didvyrių krauju apšlakstytos datos dabartinės Nepriklausomybės gynimo sagoje.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Česlovas Jezerskas,
Atsargos karininkų sąjungos vardu Jonas Juodka,
Atsargos karininkų sąjungos vardu Artūras Armonavičius,
Lietuvos muitinės veteranų asociacijos vardu Vitas Volungevičius,
LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo vardu Antanas Burokas,
Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos prezidentas dr. Audrius Skaistys,
Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis,
Pasieniečių klubo valdybos narys Kazimieras Luneckas,
Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininkas Rimantas Olšinskas,
Nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkas NOKT priklausančių 23 organizacijų vardu Arnoldas Kulikauskis,
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas Linas Ladiga,
Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Navickas
Birželio 11-osios posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas, išklausęs Nepriklausomybės komiteto narių argumentus, pritarė Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlomoms pataisoms.