Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio plk. Aleksiejaus Gaiževskio kalba 2024-01-12 Laisvės gynėjų susitikime Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Kovo 11-osios Akto salėje
Gerbiami bendražygiai, sveikinu visus su Laisvės gynėjų diena. Nei daug nei mažai, o prieš 33 metus šiuos rūmus, kaip Lietuvos širdį ir jos Nepriklausomybės ašį, gynėme ir apgynėme nuo Sovietų agresijos. Tai pergalės ir mūsų tautos pasididžiavimo diena.
Tačiau švęsdami privalome nepamiršti bei giliai įsisąmoninti, kad iškovojus pergalę, kitas žingsnis yra ne kuo mažiau svarbesnis tai tą pergalę išlaikyti ir įtvirtinti jos ilgaamžiškumą, o žiūrint strategiškai – ir jos įamžinimą.
Šiandien noriu kalbėti apie Lietuvos Respublikos pilietį, ir nesvarbu ar tai būtų Lietuvos kariuomenės karys dėvintis karinę uniformą, ar tai būtų už savo asmenines santaupas šaulio aprangą bei ginklą įsigijęs jaunas moksleivis, ar senjoras, kuris gavęs pensiją dalį jos perveda Ukrainą remiantiems savanoriams, kurie nuperka būtiniausius kariui daiktus ir rizikuodami savo sveikata bei gyvybe pristato visa tai į Ukrainą. Ukraina ir jos tautos didvyriai šiandien stovi visos Europos gynybinėse pozicijose. 1991 metų sausio įvykių metu mes taip pat turėjome šansą tapti tokiais pat tautos gynėjais, ir nebuvome tais, kurie sėdėjo ir laukė kuri pusė laimės, kad galėtų prisijungti prie švenčiančių. Todėl nebijokime pasididžiuodami šiandien pakelti akis vieni į kitus ir pažiūrėti į šiandien čia salėje sėdinčius Pilėnų ainius, kurie 1991 metų sausį, apsistatę Molotovo kokteiliais buvo pasirengę pasiaukoti ant didžiausio Lietuvos laužo, kuriuo mums tuo metu buvo tapęs šis pastatas. Mes neklausėme tada, ką mums Tėvynė duos, mes patys jai atidavėme viską, ką privalėjome.
Aš drįsiu šiandien teigti, kad Lietuvos piliečiu save turėtų pasivadinti asmuo, kuris žiūrėdamas į akis savo vaikams, anūkams, žmonai, vyrui, tėčiui, mamai gali pasakyti, kad kovojo dėl Lietuvos laisvės, o jei Dievas nesuteikė tokios garbės tada, tai šiandien jis tikrai turi ne mažiau galimybių tam pasireikšti nei bet kada. Ką mes kiekvienas darome ir kiek mes prisidedame prie savo valstybės saugumo – tiek mes ir esame verti vadintis savo valstybės piliečiais.
Aš dažnai girdžiu: o kaip aš galiu prisidėti prie valstybės gynybos, juk aš tik paprastas pilietis, niekada savo rankose nelaikęs ginklo. Žinokite ir aš nebuvau laikęs ginklo, tačiau kai 17 metų atėjau ginti parlamento, tai mano ginklas buvo armatūros gabalas, apvyniotas mėlynos izoliacijos juosta. Ir tai buvo mano patranka, tai buvo mano granatsvaidis, tai buvo mano sunkusis ir lengvasis kulkosvaidis. Mūsų pats galingiausias ginklas yra mūsų tautos valia priešintis. Pirmoji ir pagrindinė taisyklė valstybės gynybos sistemoje – tai jokiu būdu nekolaboruoti su priešininku, neleisti plisti priešiškai propagandai, duoti jai atkirtį, gebėti atskirti melą nuo tiesos. Ir dėl šių priežasčių mes privalome būti išsilavinusi, apsiskaičiusi, daug kalbų mokanti ir pasaulį pažįstanti bei geopolitiką suprantanti tauta. Ar to užtenka, gink Dieve, tikrai ne.
Didžiausia grėsmė yra ne tas priešas, kuris slypi už vartų. Tam, kad atremtume išorės priešininką mes kas dieną treniruojamės, vystome karinius pajėgumus ir skiriame tam didelius valstybės prioritetus valstybės gynyboje. Šiandienos Lietuvos kariuomenė, kartu su mūsų NATO ginklo broliais, yra galingiausio karinio aljanso gretose. Mes esame ne tik patys stiprūs, bet stiprūs kartu. Nežiūrint į tai, vis dėl to pažvelkime šiandien kiekvienas į save, ką mes ne padarėme, ką darome bei, svarbiausia, ką planuojame dar padaryti, kad mūsų valstybė būtų saugesnė. Ar pasistatėme dar po vieną namą, sau, vaikams, anūkams, sukaupėme sąskaitose turtus, kurių užtektų ateinančioms kartoms? Ar mes einame į mokyklas ir pasakojame apie Sausio įvykių svarbą, apie tai, kaip mes pakeitėme ne tik Lietuvą ir Lietuvos žmones? Ar mes perduodame jaunajai kartai tą savo Sausio įvykių dvasią, kuri gimė tarp šių sienų, kuri neleido sovietams užimti mūsų tautos pasipriešinimo lizdo? Mūsų Sausio įvykių patirtis ir istorinis indėlis yra neįkainojamas. Mes privertėme pasaulio didžiuosius politikus pakeisti savo įsisenėjusius politinius nusistatymus, o mūsų sukelti geopolitiniai tektoniniai lūžiai privertė visą pasaulį patikėti, kad net nedidelė tauta gali pasipriešinti prieš visą pasaulį gąsdinusią sovietiją ir teisėtai išsireikalauti – išsikovoti būti nepriklausomais.
Jūs, čia sėdintys šioje salėje, buvote pavyzdžiai, kurie įkvėpė tokius kaip aš tapti Lietuvos valstybės gynėjais, patriotais, jūs išmokėte mane nepasiduoti, o savo vaikus auginti toje pačioje dvasioje, kokioje buvome išauginti mes, parlamento gynėjų kalvėje.
Ko aš noriu šiandien, čia iš šios tribūnos, visų jūsų paprašyti – būkite ir toliau tais tautos pavyzdžiais, būkite ir toliau drąsos, patriotiškumo, vienybės ir meilės Tėvynei vedliais, kad jau ne tik aš, bet ir ateinančios mūsų kartos būtų pasirengę išsaugoti tai, ką mes su jumis apgynėme 1991 metais. Ar labai daug prašau, ar turiu tokią moralinę teisę? Manau, kad taip, kadangi aš pats stengiuosi taip gyventi ir taip elgtis, jog būčiau pavyzdžiu savo vaikams. Jei mūsų vaikai seks mūsų pėdomis, jei jie ir toliau neš mūsų iškeltą trispalvę, tai reiškia mes ne tik praeityje padarėme kažką tikrai labai svarbaus ir naudingo valstybei bei tautai. Jei mūsų vaikai užtvirtins mūsų padėtą pamatą ir tęs mūsų pradėtus darbus, tai mes užtikrinsime, kad Lietuvos valstybė ir ateityje bus apsaugota ir išsaugota ateinančioms kartoms.
Mūsų jėga yra mūsų tautos valioje pasipriešinti ir sugebėjime nepalūžti, o jei reikia ir atsitiesti. Kova dar nesibaigė, kovos frontas vyksta visose dimensijose, ir tikrai ne tik kinetiniame formate. Remkime Ukrainą jos sunkioje kovoje prieš tą patį raudonąjį terorą, prieš kurį kovojome ir mes, remkime savo valstybės ginkluotąsias pajėgas, būkime savo valstybės patriotais, ir ne tik socialiniuose tinkluose, nors jų bijoti tikrai nereikia. Visomis išgalėmis prisidėkime prie mūsų valstybės socialinio, ekonominio ir netgi informacinio gerbūvio. Mes galime tęsti kovą net būdami ligos patale, svarbiausia neleisti palūžti tautos valiai, o jūs buvote, esate ir visada išliksite Lietuvos tautos pasipriešinimo agresoriui pavyzdžiu ir jaunosios kartos įkvėpėjais.
Brangūs bendražygiai, parlamento gynėjai. Ačiū, kad išliejote Lietuvos kariuomenės pamatą, ačiū, kad apgynėte ir išsaugojote Lietuvos Nepriklausomybę. Ačiū, kad jūsų dėka buvo nutiestas kelias į NATO aljansą, Jei ne jūs, ne jūsų valia ir pasiryžimas paaukoti save tarp šio parlamento sienų…šiandien čia greičiausiai būtų kalbama ne gimtąja lietuvių kalba, bet kolaborantų primestine, o vietoj mūsų garbingiausio valstybės simbolio Vyties dabar čia kabotų raudoni skudurai.
Dieve saugok Lietuvą, o mes Tau padėsime.
Dėkui už jūsų dėmesį ir visus su Laisvės gynėjų diena!
Fotoreportažas iš Laisvės gynėjų susitikimo Seimo Kovo 11-osios Akto salėje publikuojamas šios svetainės skiltyje FOTOGALERIJA—>2024 metai
Laisvės gynėjų susitikimas buvo tiesiogiai transliuojamas Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“:
0:08‘41“ LK kapeliono plk. ltn. Remigijaus Butkevičiaus invokacija
0:14‘54“ LRS Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sveikinimo žodis
0:18’07“ Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis
0:45‘31“ Lietuvos kariuomenės vadas gen. Valdemaras Rupšys
1:19‘31“ LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
1:33‘40“ LK plk. Aleksiejus Gaiževskis