Ukrainos kariuomenė kontrpuolimui pasiruoš per 2 mėnesius – teritorijos bus išlaisvintos tiek karinėmis, tiek diplomatinėmis priemonėmis, mano buvęs UGP GŠ virš. pav. gen. Igoris Romanenko.
Rusija vykdo puolimo operacijas Donecko ir Luhansko srityse ir atakuoja Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas. Okupacinės pajėgos stengiasi užsiimti palankesnes pozicijas prieš kitą puolimo etapą, kuriame rusai ketina panaudoti savo papildomus rezervus. Ukrainos kariuomenė laiko gynybos liniją, atmušinėja atakas, laukia ginklų iš Vakarų ir ruošiasi pereiti į kontrpuolimą, kuris gali prasidėti jau pavasarį.
Vasario 20 d. pokalbyje su portalo Glavred.net politikos apžvalgininku Andrej Ganža buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Igoris Romanenko (Ігор Романенко) papasakojo, kada numatomas Rusijos puolimo pikas, įvertino priešo kariuomenės puolimo Charkivo ir Sumų regionuose, paaiškino, kokie veiksniai lemia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo pradžios laiką ir įvardijo sąlygą, kada Kyjivas ir Maskva galėtų pasirašyti susitarimą dėl karo pabaigos.
Viename iš savo paskutinių interviu teigėte, kad Rusija ruošiasi siųsti į Ukrainą strateginį 150-200 tūkst. karių rezervą ir patikslinote, kad pajėgos jau palaipsniui įtraukiamos į karo veiksmus. Kada, jūsų nuomone, Rusijos puolimas pasieks piką ir kur dar, be Donbaso, jie gali būti panaudoti?
Būtina atsižvelgti į Rusijos žmogiškuosius išteklius, kuriuos ji ruošia frontui. Vykdydami pirmąją dalinės mobilizacijos bangą jie surinko iki 300 000 žmonių ir dauguma jų jau yra išsiųsti į karą. Tuos rezervus jie jau naudoja kovinėse operacijose visoje sąlyčio linijoje – nuo Kupjansko (Charkivo sritis) iki Šachtarsko krypties (Donecko sritis, į šiaurės vakarus nuo Vuhledaro).
Be to, rusai ruošia papildomus 150 000-200 000 strateginio rezervo karių, kuriuos ketinama aprūpinti sunkiąja ginkluote. Jie ruošiami kitam puolimui. Manau, pagal karinę logiką jie naudoja šio rezervo pajėgas, kad sustiprintų save rytuose ir bandytų įvykdyti politinę Putino užduotį – užimti Donbasą.
Nuo pat plataus masto karo pradžios V. Putinas pareiškė ketinantis užimti Donecko ir Luhansko sritis jų administracinėse ribose, ką priminė per savo kalbą Raudonojoje aikštėje gegužės 9 d. Vėlgi, jau naujajam Rusijos kariuomenės Ukrainoje vadui generolui Gerasimovui buvo pavesta užgrobti teritorijas iki kovo mėnesio. Pastaruoju metu netgi kalbama, kad iki kovo pabaigos.
Maskva mato, kad jiems vis dar nesiseka išspręsti Donbaso okupacijos klausimo. Datos nukeliamos, visų pirma dėl Ukrainos kariuomenės aktyvių defenzyvinių veiksmų ir gynybinių manevrų visomis penkiomis kryptimis – Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko.
Tuo pat metu Rusijos kariai aktyvuojami ir Zaporižios srities Orechovo kryptimi. Kryptį jie vertina kaip perspektyvią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo požiūriu, todėl ten stato gynybines linijas ir kuria rezervus. Priešas rajone laiko tam tikras pajėgas ir bando vykdyti kontratakas.
Kada 150-200 tūkstančių Rusijos rezervas atsidurs mūšio lauke, ar artimiausią mėnesį reikėtų tikėtis Rusijos kariuomenės puolimo piko?
Manau kovo mėn.
Rusai supranta, kad kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos surinks ir suformuos savo pajėgas su mums perduodama šarvuota technika, jų padėtis pablogės. Išvadas reikės daryti iš to, kuri pusė sugebės anksčiau parengti savo pajėgas. Be to, reikėtų atsižvelgti ir į oro sąlygas – šarvuotą techniką efektyviau naudoti sausoje dirvoje, įvertinus pavasario atšilimo situaciją.
Kiekviena pusė ruošia rezervus ir atlieka karinius skaičiavimus, kaip aplenkti priešą ir smogti. Mūsų generalinis štabas analizuoja situaciją ir deda pastangas optimaliai atlikti ir užbaigti gynybinę operaciją šalies rytuose.
Tam Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi sustabdyti priešo veržimąsi, nuleisti jam kraują ir priversti pereiti į gynybą. Kartu reikės įgyvendinti sudėtingą užduotį – formuoti ir rengti rezervus, kurie galėtų būti panaudoti perspektyviose kryptyse. Viena iš galimų smūgio krypčių – Melitopolis ir Berdianskas. Buvo variantas pulti Luhansko srities šiaurėje Svatovo-Kreminos kryptimi, tačiau mums, kaip ir anksčiau, tam nepakanka jėgų.
Neseniai „New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos kariai gali bandyti apsupti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Donbase iš regiono šiaurės ir pietų arba atidaryti antrąjį frontą Charkivo ir Sumų srityse. Kaip vertintumėte šiuos scenarijus?
Atitraukiantis dėmesį smūgis yra gerai žinoma kovos technika. 150–200 tūkst. rezervo pajėgos, kurias rusai ir toliau treniruoja, be priešo pastiprinimo Donbase, galėtų būti panaudotos ir kitose srityse, kurias jie gali laikyti nepagrindinėmis. Pavyzdžiui, pietinė kryptis arba tie patys Sumų ir Charkivo regionai.
Negalime atmesti grėsmių šiaurinėje kryptyje iš Baltarusijos teritorijos galimybės. Tačiau, sprendžiant iš dabar ten esančių pajėgų, kryptis yra mažiau perspektyvi priešo puolimui.
Tačiau pietų ar rytų kryptyse, ypač į pietus nuo Charkivo, rusai gali tokį smūgį suduoti. Karo pradžioje jie ten jau vykdė pirmąją strateginę puolimo operaciją, planavo keletą apsupimų ir uždarymą „katile“ . Tačiau planai žlugo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos tokius bandymus sustabdė. Be to, Charkivo kryptyje jie patys vos neatsidūrė „katile“ ir buvo priversti trauktis.
Sausį Rusijos kariuomenės Ukrainoje vadu vietoj Surovikino buvo paskirtas RF ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Gerasimovas. Ar tai reiškia, kad Maskva iš esmės pakeis taktiką? Matome, kad Rusijos kariuomenė puola palei visą fronto liniją Donbase, tačiau tuo pat metu patyrė skaudžių pralaimėjimų per šturmą prie Vuhledaro ir Avdijivkos.
Taktika gali keistis tik nežymiai. Suprantame, kad Surovikinas ir daugybė kitų karinių vadų, vadovavusių įvairiuose sektoriuose ir visai Rusijos kariuomenės grupuotei Ukrainoje, buvo auklėjami sovietinėje karo mokykloje. Vėliau jos idėjas perėmė Gerasimovas, kaip hibridinio karo teoretikas ir praktikas. Jis netgi turi mokslinių pasiekimų. Todėl esminių skirtumų tarp dviejų vadų požiūrių nėra.
Surovikinas taip pat yra Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų vyriausiasis vadas. Jis turi patirties Rusijos aviacijai naikinant ištisus miestus ir regionus Sirijoje. Taigi jis ir Ukrainoje toliau veikė pagal tą pačią schemą. Ir Gerasimovas neketina atsisakyti šios taktikos.
Rusija tęsia raketų atakas prieš Ukrainą. Naudojamos naujos raketos, taip pat gausiai naudojamos ir Х-22. Apšaudomi ne tik kariniai, bet ir civiliniai objektai. Namai griaunami, žūva mūsų piliečiai.
Maskva kelia vieną ir tą patį uždavinį, keičiasi tik atlikėjai – Surovikinas, Prigožinas ir Gerasimovas. Jei prieš tai Gerasimovas, būdamas Generalinio štabo viršininku, buvo atsakingas už visas karines operacijas apskritai, tai dabar jis tikriausiai turi paskutinę galimybę profesionaliai save realizuoti kaip tiesiogiai atsakingas už visų operacijų Ukrainos teritorijoje rengimą ir vykdymą.
Tačiau orkestras pasmerktas nesėkmei, nepaisant atlikėjų kaitos. Mūsų gynybos pajėgų veiksmų dėka.
Kaip, jūsų nuomone, įvykiai Zaporižios regione vystysis ateityje? Ar kovos regione gali iššaukti lemiamus pokyčius kare? Ypač turint omenyje tai, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia priartėti prie Krymo, o Rusijos kariai tikrai stengsis bet kokia kaina išlaikyti savo „sausumos koridorių“.
Rusija kare vadovaujasi principu siekti tikslų „bet kokia kaina“. Nesėkmė ar pergalė fronte Putinui yra gyvybės ar mirties klausimas. Rusijos kariuomenė turi pranašumą prieš Ukrainos gynybos pajėgas personalo skaičiumi, užtenka atkreipti dėmesį į tai, kaip jie išsiuntė į frontą 300 tūkst. karių.
Ukraina laikosi kitų principų. Tai pasireiškė ir išlaisvinant dešinįjį Chersono srities krantą – pirmąją gynybos liniją užėmėme, bet kai prasidėjo priešo pasipriešinimas, o nuostoliai išaugo, sustojome.
Viskas priklausys nuo to, kada ir kokia forma pavyks suformuoti rezervus ir kokių veiksmų imsis Ukrainos ir Rusijos kariuomenės. Panaši situacija tikėtina per artimiausius 2–3 mėnesius. Jėgų konfrontacija, sunkiausias paruošiamasis darbas ir kovų rezultatas.
Kovos greičiausiai vyks Zaporižios kryptyje. Gali būti ir kitų scenarijų, apie kuriuos jau kalbėjome – kovos Charkivo ir Sumų regionuose. Mažiau tikėtinas scenarijus – grėsmė šiaurėje iš Baltarusijos.
Kada galimas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas – antroje metų pusėje ar dar anksčiau?
Manau, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas bus anksčiau. Pasiruošimas, tikiu, bus baigtas per 2 mėnesius. Situaciją teks vertinti kaip visumą – reikia suprasti, kokioje būsenoje bus mūsų kariuomenė ir priešo pajėgos po dviejų mėnesių.
Vyksta sunkus darbas kuriant rezervus, jis vykdomas įnirtingų kovų rytuose fone. Fronto linija driekiasi daugiau nei 1000 km. Mes permalame rusų pajėgas, jie naudoja savo rezervus.
Mūšiuose mums svarbu ne tik sustabdyti ir priešą ir nuleisti jam kraują, bet ir tausoti savo rezervus. Juos būtina išsaugoti ir didinti, ypač laukiant kada ateis parengti rezervai, išmokę valdyti sąjungininkų tiekiamą šarvuotą techniką.
Kada ir kokiu metu, jūsų manymu, baigsis karas? Apie kokius scenarijus galima kalbėti – pasiekus 2022 metų vasario 24-osios, 1991-ųjų ribas, ar po to karas dar nesitęs ilgą laiką, bet kitomis formomis?
Viskas priklausys nuo to, kaip Ukraina ir Rusija naudos savo rezervus nuo pavasario iki vasaros. Mes galime išlaisvinti visas savo teritorijas, bet etapais. Klausimas, kaip mes jas susigrąžinsime. Ko gero, viena dalis teritorijų bus išlaisvinta karinėmis priemonėmis, kita – pasitelkus pokario diplomatiją.
Tačiau karo veiksmų nutraukimas nėra taikos įtvirtinimas. Mano nuomone, Ukraina taikos sutartį su Rusija galės pasirašyti tik tada, kai nebus Putino režimo. Kada tai įvyks, kol kas neaišku.
Ar įmanomas scenarijus, pagal kurį Ukrainos ginkluotosios pajėgos patektų į Rusijos pasienio regionus? Pavyzdžiui, spręsti tam tikras Ukrainos saugumo problemas.
Manau, kad bent jau mūsų ginklai, kurių nėra tiek daug, bus naudojami smogti kariniams taikiniams, taip pat ir Rusijos teritorijoje. Priešas supranta tik jėgą – be tokių smūgių Ukraina vargu ar sugebės efektyviai išspręsti okupuotų žemių išlaisvinimo klausimus.
Antžeminė Ukrainos kariuomenės operacija Rusijos Federacijos teritorijoje – mažai tikėtinas scenarijus?
Viskas įmanoma, bet scenarijus mažai tikėtinas. Sąjungininkai bijo, kad jų kariuomenės neįsitrauktų į karą ir Putinas nebūtų privestas prie būsenos, kurioje ryžtųsi panaudoti masinio naikinimo ginklus. Daugumą jų stabdo galima Kremliaus vadovo reakcija. Vakarų pasaulis taip pat bando prilaikyti ir Ukrainą.
Karo metu įvykiai gali vystytis visiškai kitaip. Bet kokiu atveju Kyjivui reikia spręsti mūsų žemių išlaisvinimo klausimus. Kol Rusija nepatirs pralaimėjimo, Maskva nenurims net trumpam.
Priminėte masinio naikinimo ginklus. Vakarų spaudoje pasirodo publikacijų apie nuogąstavimus, jog Rusija panaudotų branduolinį ginklą tuo atveju, jei Ukraina išvaduotų Krymą. Kiek Kyjivo planai gali koreliuoti su panašia pozicija Vakaruose?
Panašaus požiūrio laikosi ir kai kurie Vakarų politikai. Tačiau jų pozicijos keičiasi veikiant Ukrainai, armijai ir žmonėms. Pagal tarptautinę teisę pasiliekame teisę išlaisvinti savo teritorijas karinėmis priemonėmis.
Kitaip nei rusai, kurie vadovaujasi tik savo įstatymais, mes laikomės tarptautinės teisės. Todėl maksimaliai išnaudosime tas galimybes, kad išlaisvintume savo teritorijas pasaulio bendruomenės nuo 1991 m. pripažintose sienose.