Apie tai ir dar daugiau spalio 15 d. Ukrainos tv24 kanalo eteryje kalbėjo Evgen Dykyj – karinis analitikas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, LKKSS (ir LKKSS VAS) garbės narys

**I. Sunkiai suprantama logika: apie rusijos puolimo prieš Avdijivką taktiką**

Rusai patiria rimtų problemų pietų kryptimi ir nori nuo ten atitraukti Ukrainos rezervus. Vasarą jie tam naudojo Slobožanščiną, o dabar susikoncentravo į Avdijivkos puolimą.

Koks yra rusų tikslas

Ukrainos gynėjai praktiškai „prismauginėja“ vadinamąją „Surovikino liniją“. Anot analitiko, FSB darbuotojai jau paliko Tokmako miestą, išsivežė archyvus ir savo šeimas. Dar vienas įrodymas, kad okupantams šioje kryptyje viskas blogai – įtvirtinimų Kryme ir Chersono srities kairiajame krante stiprinimas.
„Jiems svarbu bent kur nors mus atitraukti, kad rezervai eitų kur nors kitur, o tik ne į pietus,“ – sakė Evgen Dykyj.
Vasarą rusai puolė Limaną ir Kupjanską, o dabar nusprendė šį bandymą pakartoti, šturmuodami Avdijivką.

Kodėl pasirinktas šis miestas?

Rusijos kariniai korespondentai puolimą aiškina tuo, kad Avdijivka yra arčiausiai Donecko ir mūsų artilerija iš ten apšaudo okupuotus miestus. Tačiau tokiais paaiškinimais sunku patikėti, nes Ukrainos kariškiai ten dar nuo 2014-ųjų.
Be to, Avdijivka – labai gerai įtvirtinta teritorija ir galinga pramoninė zona.

„Jie atsimušė į ją dar 2014-aisiais ir per pusantrų didžiojo karo metų ten nelabai pasistūmėjo. Kodėl jie nusprendė žūti prie Avdijivkos, lieka neaišku“, – pažymėjo karinis analitikas.

Kokią taktiką naudoja priešas?

Rusai padidino spaudimą iš oro, jie ant miesto mėto pusės tonos bombas. Jas gali paleisti iš už fronto linijos, tai yra net neįskrisdami į mūsų oro gynybos aprėpties zoną.
„Jei 500 kilogramų sverianti bomba pataiko į devynaukštį ar net šalia jo, tada pastatas griūva, jo tiesiog nelieka. Per dieną ant Avdijivkos numetama iki 20 tokių bombų,“ – pabrėžė E. Dykyj.
Priešas prie Avdijivkos turi tam tikrų sėkmių flanguose ir artėja prie svarbaus kelio, siekdamas apsunkinti ukrainiečių logistiką. Anot analitiko, tai kol kas didelės grėsmės nekelia, nes Avdijivka turi ne tik stiprius įtvirtinimus, bet ir gerus rezervus, kurių užteks ilgam.
„Šiandien mūsų užduotis – atmesti okupantus nuo greitkelio.
Per Avdijivkos puolimą jie pakartojo 4 nesėkmingus bandymus užpulti Vuhledarą. Pernai jie Vuhledarą puolė taip pat – ištemptomis kolonomis. 4 kartus jos ėjo ir 4 kartus buvo visiškai sudegintos“, – pasakojo E. Dykyj.

Prie Avdijivkos panaši operacija pasikartojo dar kartą. Priešas patyrė didelių technikos ir gyvosios jėgos nuostolių. Tuomet užpuolikai nusprendė išbandyti naują taktiką – pulti nedidelėmis pėstininkų grupėmis be priedangos. Jie kažkada tai naudojo puldami Bachmutą, bet pakartoti nesugebėjo.
„Atrodo, kad jie norėjo pakartoti Bachmutą, bet nėra to resurso, tų žmonių, kurie ten buvo tada“, – apibendrino karo analitikas.

Avdijivkos kryptis: aktuali informacija

Karo studijų institutas pranešė, kad puolimo metu rusai naudoja daug šarvuotos technikos, žymiai daugiau nei įprastai panašiose operacijose. Jų stūmimąsi pirmyn apsunkina miestą supantys gynybiniai įtvirtinimai.
Puldami rusai patiria didelių nuostolių. Šturmuoti miestą buvo mestas padalinys „Lavina“, kuriame buvo priverstinai mobilizuotų žmonių iš Gorlovkos. Pranešta, kad iš tūkstančio į šturmą ėjusių karių gyvų grįžo mažiau nei šimtas. Žuvusiuosius paliko mūšio lauke.
Tauridės krypties oficialus pranešėjas Aleksandras Štupunas, komentuodamas situaciją prie Avdijivkos, sakė, jog rusams svarbu užgrobti miestą, kad parodytų bent kažkokią pergalę. Todėl priešas surinko viską, ką galėjo, ir metė į puolimą. Be to, Avdijivka rusams gali būti svarbi dėl vyraujančių aukštumų.

**II. Abi pusės vengia tiesioginio konflikto: ar rusija puls NATO?**

Pagal tv24.ua 18:32, 15 жовтня

Didelio masto karinė reforma rusijoje kelia susirūpinimą analitikams. Kai kas mano, kad šalis agresorė rengiasi konfliktams su NATO šalimis.
Šiaurės Atlanto aljansas vis dar būgštauja dėl galimos rusijos agresijos. Kodėl taip elgiamasi ir ar rusija tikrai pajėgi kariauti su NATO?

Ar Rusija gali užpulti NATO?

Karo studijų institutas padarė prielaidą, kad Leningrado karinės apygardos atkūrimas galėtų reikšti tikėtiną rusijos rengimąsi konfliktams su NATO šalimis, ypač Baltijos šalimis.

Betgi šiuo metu rusijai dabar nepakanka išteklių tokiam žingsniui. Tai gali patvirtinti ir rusijos pajėgų nusisukimas nuo Kalnų Karabacho.
„Dabar jie to tiesiog nepatemptų. Tačiau karinės apygardos kuriamos ne per dieną. Manau, kad Karo studijų institutas nemano, kad rusija kaip tik dabar ruošiasi kariauti su Baltijos šalimis ir NATO apskritai“ – pažymėjo Evgen Dykyj.
Nors rusija dar neturi pakankamai jėgų ir resursų kovoti su kokia nors Šiaurės Atlanto aljanso šalimi, Kremlius nesiliauja apsimetinėti, kad jie pasiruošę karui kad ir rytoj.
„Tiesioginio karo tarp rusijos ir NATO šalių temoje abi pusės varžosi, kuri pusė labiau to karo bijo. Abi pusės labai bijo tiesioginio karo, visais būdais stengiasi jo išvengti, bet elgiasi skirtingai“, – pažymėjo karybos analitikas.
NATO aiškiai deklaruoja, kad nenori tiesioginio konflikto su rusija. Toji gi blefuoja, nors iš tikrųjų siaubingai bijo peržengti ribą, už kurios Aljansas stotų į tiesioginį mūšį.
Nors ir mažiau, NATO šalys vis dar būgštauja dėl rusijos grėsmių. Savo ruožtu kremlius neplanuoja nutraukti šantažo, jei jis duoda vaisių.
„Praėjusį pavasarį ir vasarą NATO šalys rimtai ir nuolat diskutavo, kada putinas galėtų nuspausti „raudoną mygtuką“. Dabar kol kas apie tai nekalbama. Galiausiai tapo visuotinai pripažinta, kad branduolinio konflikto tikimybė yra minimali“, – pastebėjo E. Dykyj.
Tačiau net ir po pusantrų metų viso masto karo NATO vis dar bijo rusijos. Ši baimė buvo auginta dešimtmečius ir todėl vis dar negali baigtis.

NATO karinės pratybos ir pajėgų stiprinimas: kas žinoma

Prasidėjęs didysis rusijos karas su Ukraina privertė NATO sustiprinti savo rytinį flangą. Latvijos gynybos ministras teigė, kad savo ruožtu jo šalis grįžo prie privalomos karinės tarnybos ir sustiprino gynybos pramonę.
Rugsėjo pradžioje NATO surengė dideles karines pratybas Estijos ir Latvijos pakrančių regionuose. Pratybų metu įvyko precedento neturintis žingsnis – Aljansas pirmą kartą praktikavo 5 straipsnio taikymą. Tai darė, kad būtų pasiruošę galimai rusijos agresijai.
Be to, NATO į Lietuvą atsiuntė žvalgybinius lėktuvus. Jie turi stebėti rusijos aktyvumą prie Aljanso šalies sienų. Dėl karo Ukrainoje NATO padidino saugumą Baltijos regione.