Konferencija „Kariuomenės rezervo vieta valstybės gynyboje“

Spalio 28 d. Lietuvos karininkų ramovėje Kaune gausiai susirinkę konferencijos dalyviai kalbėjosi, kaip Lietuvos kariuomenė, pasitelkusi rezervą, per kuo trumpesnį laiką galėtų pereiti prie karo meto struktūros, būtų pasirengusi greitai duoti atsaką. Pastaruoju metu netyla diskusijos ir apie karo komendantų vaidmenį krizių ar karo padėties metu. Konferenciją „Kariuomenės rezervo vieta valstybės gynyboje“ organizavo Krašto apsaugos ministerija.

Pasak konferencijos dalyvius pasveikinusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, krašto gynyba– visų mūsų reikalas ir visi esame mūsų valstybės saugumo garantas.

Lietuvos kariuomenės kovinė galia auga, esame plėtros etape ir aprūpinimo poreikiai išlieka dideli. Didėjant finansavimui, turime istorinę galimybę užtikrinti tolesnį kokybinį postūmį. Tai matome per visus pjūvius: aprūpinimas, infrastruktūra, personalas. Kariuomenė yra pasirengusi bet kada reaguoti. Ši konferencija yra puiki proga mūsų gynybos bendruomenėje aptarti tai, kas šiandien labiausiai rūpi.  „Esu įsitikinęs, kad bus ir „nepatogių“ temų, ir klausimų. Esame pasirengę juos išgirsti. Kartu tikiu, kad vis dėlto bus prieita tam tikro bendro sutarimo, kad siekiama to paties tikslo – stiprios, gynybai pasirengusios Lietuvos kariuomenės“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pirmojoje konferencijos dalyje diskusijoje „Lietuvos kariuomenės plėtros kryptys“ moderuojant Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesoriui Giedriui Česnakui dalyvavo Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko pavaduotojas operacijoms plk. Žilvinas Gaubys, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys dim. gen. ltn. Arvydas Pocius, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos docentas Deividas Šlekys.

Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad mūsų valstybės kovinės galios pagrindas yra kariuomenė, todėl yra labai svarbu užtikrinti jos nuoseklią plėtrą, kuri nebūtų įmanoma be nuoseklios politinės krypties, bendru sutarimu palaikomos visų politinių jėgų iki šiol buvusių valdžioje, išreiškė viltį kad ir ateityje Lietuvos kariuomenės plėtra netaps politikų varžytuvių objektu. Valstybės gynybos taip pat nebūtų įmanoma užtikrinti be sąjungininkų ir plataus visuomenės įsitraukimo. Šioje srityje ambicijos negali būti mažinamos, nes gyvename kad ir ne karo sąlygomis, bet labai arti karo.

Lietuvos kariuomenės plėtros kryptis konferencijos dalyviams išsamiau pristatė plk. Žilvinas Gaubys. Karo esmė jau daug šimtmečių nepasikeitusi – žudyti priešą. Sėkmė priklauso nuo planavimo. Plėtra planuojama dešimčiai metų. Plėtros planai adaptuojami ir siaurinami prie 3 metų gynybos plano. Pagrindinė plėtros kryptis – divizija. Į sausumą orientuotai mūsų kariuomenei divizija leis visus efektus sujungti į rezultatą. Gynybiniai planai ir sąjungininkų atėjimas labai priklauso nuo Lietuvos, kaip priimančiosios šalies efektyvumo. Kariniame lygmenyje Vokietijos brigados klausimas jau išspręstas, beliko spręsti infrastruktūrinius klausimus. Kartu su brigada ateina ir Vokietijos divizija.

Dim. gen. ltn. Arvydas Pocius akcentavo, jog operacijų planavime be rezervų nieko nebus. Tačiau viskam reikalingas šiuolaikinis požiūris, nes kiekvienas laikotarpis atneša kažką savo, vyksta nuolatinė kaita. Štai dabar Ukrainoje daugiau kariauja vyresni (40 – 60 m.) amžiaus žmonės.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete jis stengiasi atstovauti visą Ginkluotųjų pajėgų frontą. Politikų savybė – pasiginčyti, bet ginčuose gimsta tiesa ir gynybos klausimuose konsensuso sugebama pasiekti.
Laikas Lietuvos institucijoms subręsti atiduodant pagarbą anksčiau tarnavusiems valstybei.
Reikia, kad gynyboje dalyvautų visa tauta. Kiekvienas turi žinoti savo vietą: medikai, žemdirbiai, komunalininkai…

Doc. Deivydas Šlekys kaip akademikas klausė, kokia yra mūsų kariuomenės vizija? Su tankais? Be tankų? Su aviacija? Be aviacijos? Mūsų ir priešo vizija turi kažkur atsispindėti. Gi mūsų strategijos, doktrinos patvirtintos, atnaujintos 2016-2020 m. Tie dokumentai – ne formalumas, bet ir proto mankšta bendruomenei. Daug kas pasenę. Dar vis nėra viešo dokumento apie tai, kaip turėtume gintis pagal išmoktas Ukrainos pamokas. Kariuomenėje nėra dokumentų apie ginkluotą pilietį padedantį kariuomenei.|
Kaip politikos formuotojas pritaria plk. Ž. Gaubiui. Divizija – senas formatas, bet „grįžta į madą“ kaip kovinis vienetas. Turėdami diviziją NATO formate būtume savarankiškesni. Dėl šauktinių kol kas palaikytų dabartinį variantą, bet studentus reikėtų labiau įtraukti. Dvylikai tūkstančių pašauktųjų kasmet reiktų beprotiškų pinigų. Taigi, verčiau mažiau, bet kokybiškiau. Perspektyvoje reikėtų galvoti ir apie moterų-merginų pašaukimą ir rengimą.
Kaip pilietis išreiškė visai neretorišką norą paklausti kas vyksta? Seimas pykstasi su Vyriausybe, Prezidentūra su … Kas per politinis turgus? Negerai! Siekis (ir rungtynės dėl) subjektyvios kontrolės (kas kam pavaldus).
Daugumos planų, kurie pradėti, strateginė kryptis gera.

Ž. Tomkus pastebėjo, jog diskusijose dar nėra palaikymo dėl pareigūnų pašaukimo į privalomąją karo tarnybą, jau nekalbant apie moteris. Taip pat dar nėra politinės valios ir dėl studentų.

A. Pocius paklausė auditorijos kas neturi namuose ginklo? Ir pastebėjo, jog yra, kas namie neturi, bet turi pasislėpę.

Ž. Gaubys sureagavo, kad nors dokumentai 2016-ųjų metų, bet turinys ten yra – ir dėl rezervo ir dėl viso kito. Ar verta išleisti naują versiją tik dėl datos pakeitimo? Dabar kariuomenės viduje vyksta labai stipri diskusija, įskaitant ir Ukrainos pamokų kontekstą, daug kas bus atnaujinta. Dėl rezervo daug kas yra tobulinama (ar tobulintina?). Aktyvusis rezervas jau sudėtas į struktūras, numatytos ir parengtos atsargos. Parengtasis rezervas irgi bus sudėtas į tam tikrą struktūrą. Mobilizacija karo metu vyks toliau, nes bus reikalingas žmogiškųjų resursų atnaujinimas.
Klausimas, kokius pajėgumus esame ir būsime pajėgūs išlaikyti mūšio lauke? Jau dabar esame kolektyvinės gynybos dalis. Kaip nacionalinis pajėgumas turėsime sukurti tą patį efektą, kurio tikisi sąjungininkai.

Dim. plk. Jonas Gečas. Gerai, kad organizavote konferenciją, tik toks jos vedimas labiau tiktų televizijos laidai, bet ne ekspertų auditorijai. Toliau diskutuosiu, kai atsakysite, kiek prieš Ribentropo-Molotovo paktą Lietuvoje buvo aktyvios kariuomenės, koks buvo rezervas, kiek buvo LŠS narių, kiek turėjo aviacijos? Kiek generolų, pulkininkų dalyvavo Birželio sukilime, kiek jų dalyvavo pokario ginkluotoje rezistencijoje, rengiant pogrindžio spaudą, pvz. LKB kroniką?

Ats. plk. Arūnas Dudavičius klausė A. Pociaus, ar susipažino su pirmųjų SKAT rinktinių vadų pateiktais pareiškimais ir siūlymais. Kur MŪSŲ vieta, prasidėjus tam tikram momentui?..

Siekiant, jog aktyvusis kariuomenės rezervas būtų gerai parengtas ir galėtų užduočių imtis nedelsiant, siekiama sparčiau didinti karo prievolininkų, kurie turi atnaujinti savo karinius įgūdžius, skaičių. Per pastaruosius metus įgūdžius atnaujino keli tūkstančiai rezervistų, tai daug daugiau nei ankstesniais metais. Visgi privalu, kad šis skaičius augtų.
Kiekvienas aktyviojo rezervo turi žinoti savo karinį vienetą. Ši, aktyvioji, rezervo dalis, papildžiusi karinius vienetus, gali atlikti užduotis ne tik karo, bet ir taikos metu bei dalyvauti tarptautinėse operacijose.
Karinių vienetų vadai turi megzti glaudesnį ryšį su savo kariais, nes tik taip gerinamas karių pasirengimas. Aktyvusis rezervas yra geriausiai parengta karių dalis.

Pasak politologo Deivido Šlekio, Lietuvos noras stiprinti savo gynybą, įvertinus saugumo situaciją regione, suprantamas ir teisingas.
Parengtąjį Lietuvos kariuomenės rezervą sudaro visi karinį parengtumą turintys ir aktyvią karinę tarnybą baigę Lietuvos piliečiai iki 60 metų. Siekiama, kad iki 2025 metais aktyvųjį rezervą sudarytų 36 tūkst., o parengtasis rezervas priartėtų prie 120 tūkstančių.
Aktyviojo rezervo karių rengimo programos yra atnaujinamos atsižvelgiant į kariuomenės poreikius ir naujai įsigyjamą modernią ginkluotę, o pati pertvarka orientuota į kokybę. Kariuomenės rezervas privalo būti ne tik gana didelis, gerai parengtas, bet ir visiškai aprūpintas.

Antrojoje konferencijos dalyje diskusijoje „Visuotinė gynyba. Karo komendantūros“ moderuojant KAM Gynybos politikos grupės vyriausiajam patarėjui Andriui Vaivadai dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vilkelis, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Karinio rengimo valdybos J7 viršininkas plk. ltn. Eugenijus Lastauskas, ir Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas plk. ltn. Gediminas Latvys.

Tomas Godliauskas kalbėjo apie valstybės gynybos planą. Valstybės gynimo taryba apsisprendė, ką padaryti iki 2030 m. Svarbiausia – laikas ir pinigai. Žiūrint bendrai – reikia aiškumo.

Kokybiškas NATO požiūrio į Lietuvos gynybą pokytis – nuo pat pradžių ginsimės kartu su sąjungininkais. Tam, kad gynimasis būtų efektyvus, labai svarbus rezervas.

Valstybės gynybos planas turi būti visa apjungiantis, apimti visų visuomenės ir valstybės institucijų, narių, organizacijų, įmonių dalyvavimą valstybės gynyboje. Visos trys horizontalios dedamosios šiandien veikia dar gan atskirai. Valstybės gynybos plano užduočių lygmenyje valstybėje yra daug elementų (asmenų), kurie turi susirasti savo vietą.
Valstybės gynybos planas praėjo institucijų parengimą, aptarimą su visuomenę, Seimo kontrolę. Per dvi savaites Valstybės gynimo taryba turėtų jam pritarti ir teks jį įgyvendinti.

Virginijus Vilkelis apžvelgė pagrindinius mobilizacijos išteklius. Yra dvi visuomenės į(si)traukimo  lygiagretės: institucijų pasirengimas ir piliečių. Institucijų civilinis rezervas – gerokai virš 50 tūkstančių. Dabar ta forma finalizuojama nauju valstybės mobilizaciniu planu. Yra daug neginkluoto pasipriešinimo sričių, kur laukiama piliečių įsitraukimas. Pagrindinis principas: Vienas ginasi – 10-20 remia.
Reikėtų Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM veiklos nebepainioti su civiline sauga, kuri nuo 2004 m. perduota VRM kompetencijai.

Plk. ltn. Eugenijus Lastauskas. Kasmet Gynybos štabas organizuoja eilė pratybų, skirtų Lietuvos kariuomenės ir ginkluotosioms pajėgoms karo metu priskiriamų institucijų sąveikai valstybės ginkluotos gynybos kontekste. Šių metų balandį – ‚Perkūno skydas“, gegužę – „Perkūno pilis“, rugsėjį – „Perkūno bastionas“, spalį – „Perkūno tvirtovė“. Lietuvos kariuomenės vienas iš prioritetų – stiprinti Lietuvoje karo komendantų tinklą. Kaip tik pratybų „Perkūno bastionas“ pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas treniruoti Karo komendantus, jų pavaduotojus bei Lietuvos šaulių sąjungos komendantinius vienetus veikti išvien ir su kitais ginkluotųjų pajėgų vienetais.
Gerai veikiantis karo komendantų institutas puikiai remia ginkluotąsias pajėgas, koordinuoja civilinio sektoriaus paramos veiksmus gynybai bei  reikšmingai palengvina tarpusavio dialogą tarp civilinės valdžios ir kariškių vykdant priešo atgrasymą arba krašto gynybą.

Plk. ltn. Gediminas Latvys pasidžiaugė, kad Lietuvos šaulių sąjunga siekia tapti šiuolaikiška organizacija, atranda savo vietą valstybės gynybos architektūroje, ir aiškėja sąjungos užduotys tiek krizės, tiek ir karo metu. Norima pasiekti, kad ir kiekvienas šaulys žinotų savo vietą valstybės. Artimiausi planai:
– Metų pradžioje susiskaičiuoti (5000 jaunųjų šaulių, 9000 suaugusiųjų, iš jų apie 1000 komendantinių,  didžioji dauguma – neginkluoto pasipriešinimo šauliai);

– surinkti visus šaulius, medžiotojus, kitus ginklų savininkus ir saugos firmas į pratybas;

– pasiekti, kad koviniai šauliai ir komendantiniai šauliai turėtų ginklą, ekipuotę.

T. Godliauskas pastebėjo, jog svarbu, kad Karo komendantūra būtų pajėgi ir įgali atlikti keliamas užduotis – visa tai reikalauja greičio. Taigi, turi būti įstatyminių pokyčių. Turi būti pasirengę laiku sureaguoti ir pateisinti lūkesčius.

Plk. ltn. E. Lastauskas į klausimą iš auditorijos replikavo, jog tūlam potencialiam pasipriešinimo dalyviui, besirūpinančiam, kur bus/yra sandėliuojamas jam skirtas ginklas siūlytų neužmiršti pasirūpinti ir geru kastuvu.

LKKSS valdybos pirmininkas, signataras Saulius Pečeliūnas pasidžiaugė, kad prieš kelis metus tik visuomenininkų keltos idėjos ir mintys jau skamba iš šios dienos prelegentų lūpų. Belieka tikėtis, kad visa tai bus tinkamai protingai realizuota. Nors kai kurios sritys, pvz. karo padėties teisinio režimo reglamentavimas, dar visiškai nepajudėję. Naivu tikėtis, kad bus galima tinkamai veikti, neturint tam skirtų teisinių įrankių. Karo komendantūros, kad ir mažesne sudėtimi, turėtų pastoviai veikti jau taikos metu. Tikrai, veiklos nepritrūks.

Karo padėties atveju, komendantai turėtų tapti tiltu, jungiančiu šalies ginkluotąsias pajėgas ir valstybę ginklu galinčius ginti piliečius – rezervo karius, pilietinių organizacijų, tokių kaip Lietuvos šaulių sąjunga, medžiotojų būreliai ar kitų, šaunamąjį ginklą turinčių bei gebančių jį naudoti, asmenų.
Karo komendantų svarba – didžiulė, nes paskelbus šalyje karo padėtį, karininkai, kurie paskirti į miesto karo komendanto pareigas, turėtų suformuotų miesto karo komendantūras, kurios administruoja, rūpinasi parama ir yra atsakingos už operacinius veiksmus.

Šios funkcijos patikimos tam tikriems komendantiniams vienetams, kurie turi būti suformuoti iš rezervo karių, šaulių ir kitų koviniams veiksmams tinkamų asmenų. Gerai veikianti komendantų sistema yra būtinybė, nes saugumo situacija mūsų regione negerėja.  Darbo šioje srityje dar itin daug.

LKKSS VAS info (panaudota kam.lt inf.)