Spalio 26 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įvyko Krašto apsaugos ministerijos organizuota konferencija, skirta aptarti rezervo vaidmenį valstybės gynyboje.
Tradicine tapusios konferencijos metu su atsargos ir dimisijos karių organizacijomis buvo aptartos rezervo sistemos aktualijos, iššūkiai ir perspektyvos. Ypatingas dėmesys buvo skirtas visuotinės gynybos koncepcijai ir augančiam rezervo vaidmeniui stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.
Pirmoje konferencijos dalyje pasisakė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dim. gen. ltn. Arvydas, Pocius, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras, Krašto apsaugos viceministrė Kamilė Gogelienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Nacionalinio saugumo grupės patarėjas Tomas Godliauskas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo komendantūrų projekto vadovas plk. Danas Mockūnas. Pasisakymus ir diskusiją moderavo Generolo Jono Žemaičio karo akademijos viršininko pavaduotojas bendradarbiavimui ats. plk. Gintaras Bagdonas.
„Personalo rezervas yra svarbi šalies karinės galios sudedamoji. Augantis gynybos biudžetas ir aiškus mūsų suvokimas dėl didelio rezervo vaidmens visuotinėje gynyboje leidžia didinti mūsų ambicijas ir čia. Mums ypač svarbus aktyvus ir reguliarus dialogas su rezervo kariais. Šio dialogo institucionalizacija, bet ne biurokratinimas – padės pasiekti bendrus tikslus,“ – konferencijoje sakė krašto apsaugos viceministrė K. Gogelienė.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras pabrėžė, kad rezervo kariai – itin svarbūs. „Rezervo kariai yra labai svarbi visuomenės dalis, esant poreikiui pasiruošusi atlikti savo pareigą tėvynei. Tokios konferencijos leidžia išlaikyti tvirtus ryšius tarp aktyvios ir rezervo tarnybos, susidėlioti viziją bei integruoti mums trūkstamą personalą pagal turimą kvalifikaciją“, – kalbėjo gen. R. Vaikšnoras
Efektyvios rezervo parengties svarbą nacionaliniam saugumui pabrėžė ir diskusijoje dalyvavęs LR Prezidento patarėjas T. Godliauskas.
„LR Prezidentas telkia pastangas ir skiria pagrindinį dėmesį užtikrinti ir turėti veikiančią, reaguojančią ir aukštoje parengtyje esančią rezervo sistemą“, – teigė T. Godliauskas.
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo komendantūrų projekto vadovas plk. D. Mockūnas atkreipė dėmesį, kad kiekvienas pilietis gali atrasti savo vietą Lietuvos gynyboje.
„Turbūt nėra daugiau šalių, kur būtų toks platus spektras galimybių prisidėti prie šalies gynybos netarnaujant kariuomenėje: savanoriai, šauliai, komendantūros. Neieškokim priežasčių ir pasiteisinimų, pakilkim nuo sofos ir pakilnokim ginklus…Tėvynės labui“, – kalbėjo plk. D. Mockūnas.
Diskusijos dalyviai pabrėžė rezervo karių svarbą valstybės gynybai, kurią iliustruoja Ukrainos patirtis kare: rezervo kariai reikšmingi ne tik kompensuojant profesionalios kariuomenės netektis, bet ir pasitelkiant jų patirtį sudėtingoms užduotims atlikti.
Renginio dalyviams pristatytos naujovės, susijusios su rezervo sistemos tobulinimu, pvz., tarnybos aktyviajame rezerve termino ilginimas iki 15 metų, leidžiantis užtikrinti geresnį rezervo užpildymą, taip pat rekordiškai išaugęs į pratybas pašauktų rezervo karių skaičius. Pareikšta, kad kitoje Lietuvos Respublikos Seimo sesijoje bus svarstomas profesinės karo tarnybos amžiaus ilginimas, su galimybe tarnybą pratęsti du kartus po dvejus metus. Taip pat pratęstas tarnybos Krašto apsaugos savanorių pajėgose amžius iki 65 metų. Pabrėžta, kad šios iniciatyvos įgyvendinamos atsižvelgiant į rezervo karių siūlymus.
Rezervo karių organizacijos informuotos, kad nuo 2025 m. plečiasi galimybės gauti finansavimą jų įgyvendinamiems projektams, Krašto apsaugos ministerijai tam skiriant 200 tūkst. Eur biudžetą. Taip pat viliamasi, kad nuo 2025 m. Lietuva vėl bus atstovaujama NATO ir už jos ribų atsargos karininkų asociacijų konfederacijoje CIOR (angl. The Interallied Confederation of Reserve Officers).
Pristatytas šiais metais startavęs karo komendantūrų tinklo kūrimo sumanymas, įtraukiantis visus suinteresuotus piliečius. Pabrėžta, kad tai svarbi iniciatyva, sprendžianti iki šiol egzistavusią karo komendantūrų struktūros užpildymo problemą, visuomenei suteikiant papildomą galimybę prisidėti prie visuotinės gynybos ir sukuriant sąlygas panaudoti neparengtąjį rezervą. Karo komendantūras sudarantys komendantiniai vienetai susidės iš Lietuvos šaulių sąjungos komendantinių šaulių ir į karo komendantūras užsirašiusių Lietuvos Respublikos piliečių. Karo komendantūros vykdys užduotis, susijusias su karo prievolės įgyvendinimu ir personalo mobilizacija, pagalbos teikimu Ginkluotosioms pajėgoms rekvizuojant turtą, paslaugas, infrastruktūrą, užtikrinant karių ir civilių bendradarbiavimą,
civilinį ir karinį judėjimą.
Pastebėta, kad tik apie 30 proc. į karo komendantūras užsiregistravusių asmenų turi karinį parengtumą, o kitiems reikalingas atitinkamas paruošimas, kur svarbų vaidmenį galėtų atlikti rezervo karių įsitraukimas.
Rezervo kariai taip pat matomi kaip galintys užimti karo komendantų pavaduotojų pareigas, tokiu būdu užtikrinant ryšius su atskiromis šalies vietovėmis.
Renginio dalyviai informuoti, kad 2025 m. kovo 1 d. veiklą pradės Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba, susidėsianti iš valdybos štabo, šešių regioninių karo komendantūrų ir savivaldybių karo komendantūrų.
Svarstyta apie esamų instrumentų tobulinimą: pvz., galimybes Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančius asmenis įtraukti į pratybas, tarnybą štabuose, prijungti į Lietuvos kariuomenės vienetus, sudaryti sąlygas tolesniam kvalifikacijos kėlimui ir aukštesnių laipsnių suteikimui.
Pabrėžta rezervo karių aprūpinimo, aukštų rezervo aprūpinimo standartų laikymosi ir atsargų kaupimo svarba. Pastebėta, kad rezervo rengimo ar aprūpinimo tempui įtakos turi skiriamas biudžetas, Lietuvos kariuomenės personalo užimtumas, gynybos pramonės pajėgumai.
Akcentuota glaudaus Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo reikšmė, Lietuvos šaulių
sąjungą traktuojant kaip galios daugiklį, bet ne konkurentą.
Rezervo kariai, siekiantys produktyviai panaudoti savo sukauptą patirtį, paraginti prisijungti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos šaulių sąjungą, karo komendantūras, kur jų turimos žinios ir kompetencijos būtų ypač vertingos piliečius rengiant valstybės gynybai.
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos (LiGSA) valdybos pirmininkas advokatas Arūnas Marcinkevičius padėkojo visiems prelegentams, ne tik kalbomis, bet ir darbais paliudijusiems, jog prieš penkerius metus LiGSA ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose surengtoje konferencijoje „Piliečio galimybės gintis ir ginti Valstybę“ iškeltos problemos yra sprendžiamos.
Antroje konferencijos dalyje rezervo karių organizacijų atstovai pristatė savo organizacijas, aptarė rezervo karių veiklos galimybes ir perspektyvas. Pokalbį moderavo ir savo organizaciją pristatė Pulkininkų asociacijos direktorius ats. plk. Vaidotas Malinionis. Pasisakė Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) prezidentas dim. kpt. Bronius Zaronskis, Atsargos karininkų sąjungos (AKS) valdybos narė ats. kpt. Skaidruolė Zimuš, Tauragės apskrities laisvės gynėjų asociacijos pirmininkas ats. kpt. Petras Dedūra, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) valdybos pirmininkas ir LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus (LKKSS VAS) valdybos pirmininkas Linas Ladiga.
Renginio pabaigoje įvyko istorinis momentas – pasirašytas rezervo karių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo memorandumas, kuris sustiprins bendradarbiavimą tarp rezervo organizacijų ir padės efektyviau siekti užsibrėžtų tikslų. Memorandumą pasirašė LKRKA prezidentas B. Zaronskis, AKS pirmininkas dim. mjr. Vidmantas Mažeika, Pulkininkų asociacijos direktorius V. Malinionis, LKKSS VAS valdybos pirmininkas L. Ladiga ir Tauragės apskrities laisvės gynėjų asociacijos pirmininkas P. Dedūra.
Panaudota kam.lt, delfi.lt, lrytas.lt inf.