Kviečiame susipažinti su 2019-11-13 Seime vykusios konferencijos rezoliucija ir pranešimais

Organizatoriai:
Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA),
Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubas (LNASK),
Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS),
Gynybos paramos fondas (GPF)
Globėjas: Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (LRS NSGK)

Konferencijos „Piliečio galimybės gintis ir ginti Valstybę“
R E Z O L I U C I J A

2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius

Kiekvieno šalies piliečio santykį su Lietuvos valstybe jos gynybos klausimu apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri skelbia, kad „tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ (3 str. 2 d.), ir kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“ (139 str.).
Pilietinis pasipriešinimas apibrėžiamas ir suprantamas kaip Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų ir visų piliečių ir kiekvieno individualaus piliečio, visumos, tiek atskirai paėmus, galimybė, teisė ir pareiga priešintis agresijai visomis prieinamomis ir nedraudžiamomis formomis: karine gynyba, partizaniniais veiksmais ir kitais būdais. Nuo pat agresijos ar okupacijos pradžios Lietuvos Respublikos piliečių ginkluoto pasipriešinimo agresoriui ar okupantui veiksmai yra teisėti (LR GGPAĮ 12 str. 1 d.).
2016 m. balandžio 22 d. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu Nr. V-570 patvirtintosios karinės doktrinos nuostatų 466 punkte konstatuojama, kad „Pasirengimas ginti valstybę nėra suprantamas tik kaip privaloma tarnyba kariniam parengimui įgyti ar profesinis pašaukimas, nes valstybės gynybai reikalingi ne tik parengti kariai, bet ir piliečiai, turintys civilinių įgūdžių ir žinių, atitinkančių valstybės ginkluotos gynybos mobilizacinio rezervo poreikius“.
Taigi, aukščiau išdėstyti teisiniai pagrindai nustato konkrečius pilietinės gynybos uždavinius:
1. silpninti agresoriaus karinius ir administracinius pajėgumus;
2. sukliudyti agresoriui pasiekti savo tikslus;
3. neleisti sudaryti veiksmingos okupacinės administracijos;
4. pasiekti, kad agresoriui jo ginkluoto užpuolimo ir okupuotos valstybės valdymo kaštai būtų nepriimtini;
5. pasiekti, kad agresorius negalėtų valdyti okupuotos valstybės ir palenkti atskirų piliečių, gyventojų bei visuomenės savo valiai.
Lietuvoje yra virš 95 tūkstančių piliečių, civilių asmenų, turinčių šaunamuosius ginklus ir praktinius įgūdžius, pasiryžusių gintis ir ginti Valstybę. Kilus grėsmės pavojui, būtų netoliaregiška ir nusikalstama neišnaudoti šio gynybinio potencialo, palikti jį nuošalyje potencialių geopolitinių grėsmių akivaizdoje arba riboti galimybę tinkamai pasirengti veiksmingam pasipriešinimui bei Valstybės gynybai.
Pažymėtina, jog dar tarpukario laikotarpiu istorinių faktų pagrindu buvo atlikta detaliai išsami šių klausimų sisteminė analizė ir 1939 m. pateikta visuomenei gen. št. mjr. Vytauto Bulvičiaus, Vytauto Didžiojo universiteto Karinio valstybės rengimo lektoriaus, knygoje „Karinis valstybės rengimas”.
Istorinės pamokos vaizdžiai atskleidžia priežastis, tiesiogiai įtakojančias ir skatinančias neatidėliotinai taisyti įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės gynybos ir saugumo užtikrinimą bei jo efektyvumo didinimą, suteikiant Lietuvos ginklų savininkams ne deklaratyvią, bet realiai įgyvendinamą galimybę efektyviai gintis bei ginti savo valstybę.
Siekiant deramai užtikrinti šios, konstitucinės Lietuvos piliečių teisės ir pareigos realų įgyvendinimą, yra būtina įgalinti juos teisėtai įsigyti, laikyti ir naudoti Valstybės saugumo užtikrinimui ir gynybos vykdymui būtinus ginklus, jų priedus, priedėlius bei šaudmenis.
Remdamiesi visuotinės gynybos teisės ir prievolės principais Konferencijos dalyviai konstatuoja, jog, betarpiškai, tiesiogiai bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, neatidėliotinai būtina:
1. taisyti ir keisti šiuos Lietuvos Respublikos įstatymus ir juos lydinčius poįstatyminius teisės aktus:
1.1. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, panaikinant neapdairiai nustatytus perteklinius ribojimus šaunamiesiems ginklams, jų priedams bei priedėliams, nustatant jų panaudojimo pagrindus, sąlygas ir tvarką;
1.2. Nepaprastosios padėties įstatymą, panaikinant piliečių nuginklavimo galimybę;
1.3. Karo padėties įstatymą, panaikinant besąlyginio piliečių nuginklavimo nuostatą;
1.4. Asmens ir turto apsaugos įstatymą, suteikiant piliečiams teisę ginklu ginti valstybę ir savo turtą.
2. parengti bei priimti įstatymą, reglamentuojantį nevyriausybinių organizacijų (Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos ir kitų) statusą, uždavinius, funkcijas bei vietą Valstybės gynybos, viešojo saugumo užtikrinimo, pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos sistemose.

_____________

Konferencijos „Piliečio galimybės gintis ir ginti Valstybę“ organizatorių spaudos konferencijos vaizdo įrašas LRS mediatekoje:

Konferencijos „Piliečio galimybės gintis ir ginti Valstybę“ vaizdo įrašas LRS mediatekoje:

Konferencijos moderatoriai:
LiGSA valdybos pirmininkas, adv. Arūnas Marcinkevičius
LKKSS VAS valdybos pirmininkas Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas
žurnalistas Edmundas Jakilaitis

I dalis:

II dalis:

III dalis:

IV dalis