„Mes – tai Jūs!“

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės diena šiemet švenčiama kitaip – virtualioje erdvėje. Sekmadienį, gegužės 17 d. Lietuvos kariuomenė paskelbė iš anksto nufilmuotą „nuotolinės“ Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės įrašą. Virtualaus renginio metus žiūrovus pasveikino Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys, buvo pademonstruoti specialiai šiai dienai nufilmuoti reportažai, pristatantys skirtingas šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės pajėgas, o minint Krašto apsaugos departamento įkūrimo 30-metį, prisiminti krašto apsaugos sistemos kūrėjai.

Pažiūrėkime:

Porą klausimų šventės vedantysis uždavė Seimo gynėjui, atsargos karininkui, majorui, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento darbuotojui, Šaulių sąjungos nariui, LKKSS VAS nariui Albertui Daugirdui:

Seimo gynyba 1991-aisiais, tai ir pirmas dabartinės kariuomenės egzaminas, išbandymas, mūšis? – Na kiekvienas skirtingai tikriausiai vertins tą laikotarpį, tas dienas, tačiau aš sutikčiau su teiginiu, jog tai buvo egzaminas dabartinei kariuomenei, besikuriančiai kariuomenei. Jis buvo iš dviejų dalių ir tik pagal vieną kryptį. Tai buvo egzaminas iš vertybių srities. Pirma dalis buvo Sausio 13-osios para, naktis, o antra – iki šių dienų besitęsianti. Ir pirmos dalies kai kurie neišlaikė dar tą naktį, kai kurie rytą nutraukė egzaminavimąsi ir visą gyvenimą nebebandė stoti į tą patį kelią, į tą patį egzaminą. Dalis perėjo į antrą etapą – t. y. vykdyti savo pareigos, priesaikos iki pat jos galiojimo pabaigos, tai reiškia, iki mirties. Ir čia taipogi ne visi sėkmingai išlaikė. Vieni išsižadėjo kai kurių savo vertybių, kurias tą naktį atstovėjo, kiti tęsė jas  ir… Taip, tai egzaminas ir jis labai sudėtingas. Šiandien minime kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Koks visuomenės vaidmuo krašto gynyboje? Neturėtume net atskirti kariuomenės nuo visuomenės. Mes viena ir tas pats – Vienas kūnas. Jeigu jaunuolis bus be valios priešintis, taip išauklėtas, ištižęs psichologiškai, mentaliai, fiziška, vadinasi bus prastas karys. Kariuomenė – ne perauklėjimo įstaiga… Taigi visuomenė ir kariuomenė – vienalytis organizmas ir faktiškai vienas be kito negalėtų egzistuoti. Mes – visuomenė – paruošiam karį, karys gina visuomenės, valstybės interesus ir, vėlgi ne be pagalbos iš išorės, iš tų pačių likusių piliečių. Vienas karys ir dešimt žmonių, kurie jį palaiko. Mes lyg ir užmiršome šitą praktiką, kurią turėjome Sausio įvykių metu. Bet Ukrainos ir Rusijos karas parodė, kad Ukraina, būtent, tik taip atsilaikė. Visuomenė tapo kariuomene ir stojo čia ir dabar į pirmąsias fronto linijas, ir išliko valstybė. Taigi tai vienas ir tas pats. Mes negalime skirstyti, jog čia karys, o čia civilis. Mes viena ir tas pat. Už pagalbą įgyvendinant šį sumanymą Lietuvos kariuomenė dėkoja Zenonui Langaičiui, Leonui Glinskiui, Rūtai Elžbietai Mazurevičiūtei Pitkauskienei, Tomui Žaibui. Projekte skamba Agnės Sabulytės atliekama partizanų daina ,,Oi, sakalėli…“, vyrų choro ,,Aidas“ (vyr. dirigentas T. Šumskas) atliekamas A. Raudonikio ,,Geležinio vilko maršas“, Lietuvos kariuomenės orkestro (kapelmeisteris mjr. E. Ališauskas) atliekama daina ,,Miesto šventė“. Vaizdo medžiagos autoriai: vyr. srž. sp. Lukas Kalvaitis, vyr. srž. sp. Lukas Tamošiūnas, Eimantas Genys ir srž. sp. Žilvinas Danys. Daugiau informacijos kam.lt