Evgen Dykyj: Pastabos apie mūsų „Maratoną“– 1. Atėjo laikas eilinį kartą pakalbėti apie rimtus dalykus, kartais malonius, o kartais nelabai (spoileris – optimistiška pabaiga).

Pagal rugpjūčio 8 d. 9:00 Ukrainos savanorio, LSSSS VAS garbės nario Evgen Dykyj įrašą Facebook sienoje

Susikaupė daug, o iki praėjusio savaitgalio kvailai nebuvo laiko prisėsti ir viską išdėstyti ant popieriaus. Gavosi savotiška „nanodisertacija“, todėl suskirstysime ją į skyrius. Iš viso bus 4 skyriai, kurių kiekvienas bus dėstomas atskirai. Na, pradedam.

1. Putino chucpa Erdogano ir Šrioderio balsais

Idiš kalboje yra nuostabus žodis chucpa. Tai ne tik įžūlumas, bet ir savotiškas svetimtautiškas super akiplėšiškumas. Klasikinis chucpa pavyzdys – kai kaltinamas savo tėvų nužudymu asmuo prašo bausmę sušvelninti, nes dabar yra našlaitis. Taigi, pastarosiomis dienomis Kremlius du kartus išsakė visiško krištolo skaidrumo chucpą, kokie jo „taikos pasiūlymai“. Pirmasis jas pasauliui perdavė senas, seniai sudegintas raškos agentas Šrioderis, o kai jis iškart vienareikšmiškai buvo pasiųstas paskui raškos laivą, tą patį pranešimą pažodžiui išsakyti buvo paprašytas bene pats rimčiausias situatyvinis (labai situatyvinis ir su krūva „bet“, bet tai jau išeitų už šio rašinio ribų) raškos sąjungininkas, Turkijos diktatorius Erdoganas. Išmetus visas žodines mandrybes Kremliaus kreipimosi esmė nusakoma dviem paprastais pranešimais:

• Mes, rusija, pradedame šį karą pralaimėti, ir kuo jis ilgiau tęsis, tuo mūsų reikalai prastės;
• Todėl jūs, chocholai, turite kuo greičiau kapituliuoti ir priimti taiką rusiškomis sąlygomis.

Tiesa, ar tai logiška ir nuoseklu? turbūt kada nors šie „taikos pasiūlymai“ taip pat bus įtraukti į žodynus, paaiškinančius žodį „chucpa“, kaip ir minėtas teisminis atvejis. Kremlius skuba, ir jo „taikos pasiūlymai“ skamba vis isteriškiau. Atrodo, kad dėl pilnos informacijos iš parebriko nepankamumo mes net neįvertiname, kaip blogai yra kitoje fronto pusėje – bet Kremliaus „taikos pasiūlymų“ reikalavimas ir tonas suteikia šiokį tokį vaizdą. Nesiimu spręsti, kas tiksliai yra lemiamas veiksnys – tai, kad, taikant sankcijas, jau sustabdė gamybą įmonės, kurios kartu sukurdavo 40% Rusijos BVP, anonsuotas nuo naujųjų metų naftos embargas, ar situacija fronte. Greičiausiai ir visa tai, kas išvardinta aukščiau, ir daug daugiau, ko dar nežinome. Tačiau priminsiu, kaip maskva elgėsi ir ką siūlė tuo metu, kai dar laikė šį karą sau pergalingu – ir kiekvienas gali atlikti lyginamąją analizę. Tai taip pat apima informacinę bangą, kurią maskva paleido Vakaruose kartu su veiklos pauzės paskelbimu (išsireiškimas iš to paties rinkinio, kaip ir geros valios gestas Zmeinyj saloje). Tuo pačiu metu krūva įvairios kompetencijos ir skirtingų pažiūrų „ekspertų“, nuo seniai žinomų Kremliaus agentų iki gana nuoširdžių mūsų simpatikų, bet iš tų, kurie prognozavo trijų dienų Kijevo gynybą ir neišvengiamą pralaimėjimą, pradėjo skleisti tą pačią žinią: rusijos negalima nugalėti kare . Atseit, kad ir kokia bloga būtų maskva ir kad ir kokia nusikalstama būtų jos įntervencija į Ukrainą, reikia būti realistams ir pripažinti, kad Ukraina jau padarė maksimumą: sustabdė rusijos invaziją. Gi iškovoti visišką karinę pergalę prieš rusiją nerealu iš principo, todėl neverta vilkinti konflikto, laikas derėtis – žinoma, „rusijai priimtinomis sąlygomis“. „Pirmą kartą sakei – aš patikėjau. Pakartojai – aš suabejojau. Trečią kartą pasakei – supratau, kad tu meluoji “(liaud. išmintis). Atkaklumas ir nervingumas, su kuriuo rusija platina savo „nenugalimumo“ tezę, įrodo geriau nei bet kokia štabo analitika: nugalėti okupacinę armiją įmanoma. Be to, skubėjimas bandant tuo įtikinti mus ir mūsų sąjungininkus, rodo, kad ši pergalė jau ne už metų kitų – kremlius jau dabar „blokuojasi“, todėl metamos visos pastangos kuo greičiau priversti mus sudaryti taiką (skaitome: nedelsiant kapituliuoti). Ką turėtume daryti šioje situacijoje? Tą, ką visada, kai tik kremlius iškelia eilinę mums nepriimtiną sąlygą: neapsigauti, nusiųsti jį į dugną paskui kreiserį „Maskva“ ir atidžiai paaiškinti mūsų visuomenei ir sąjungininkams Vakaruose, kodėl mes tai darome ir kodėl maskvos „argumentai“ yra visiškas melas ir manipuliacija. Kaip visada stipriausias mūsų ginklas – ištvermė, kantrybė, kad ir kaip sunku kurį laiką bebūtų, aiškus supratimas, kas mums priimtina, o kas blogiau net tęsiantis šiam siaubingam karui. Ir, žinoma, kritinis mąstymas, ypač kalbant apie priešiškas informacines operacijas. Na, o pats kremlius dar kartą patvirtino, kad laikas jį spaudžia. Priešai skuba – tai reiškia, kad laikas dirba mums. Taigi, svarbiausia yra atsilaikyti. Kaip ilgai – pakalbėsime šiek tiek vėliau. Novynarnia.com