Balandžio 13-osios rytą rusijos ir Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj „Radio NV“ eteryje kalbėjo ką Ukrainai reiškia rinkimų Vengrijoje rezultatai ir kaip į tai reaguoja rusai, apie kreiserio „Moskva“ sunaikinimo metines ir karo jūroje rezultatus; kaip išties vyko Velykų paliaubos ir ką tai demonstruoja; taip pat apie dronus maksvoje bei neįtikėtinus Ukrainos aviacijos pasiekimus.
Rinkimai Vengrijoje: kaip tai paveiks Kyjivo ir Budapešto santykius
ATO veterano nuomone naujoji Vengrijos vyriausybė pradžioje gali imtis neigiamų žingsnių Ukrainos atžvilgiu.
rusija Viktoro Orbano paramai Vengrijos rinkimuose pasitelkė savo politinius technologus ir GRU, tačiau tai buvo nesėkminga. Tokią nuomonę „Radio NV“ eteryje išreiškė rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas ir Nacionalinio Antarkties tyrimų centro direktorius Evgenas Dykyj.
„Pasirodo, jie supranta vengrus ne geriau nei ukrainiečius. rusijos technologai dar kartą įrodė, kad kai reikia žaisti pagal tikrai demokratines taisykles, visos jų technologijos bevertės. Nes jie tesupranta tik rusų psichologiją ir niekieno daugiau“, – sakė E. Dykyj.
Jis pažymėjo, kad akcentuoti antiukrainietiškus šūkius V. Orbano rinkimų kampanijoje buvo būtent rusijos idėja. Tai liudija, jog šalies valdančioji partija realiai neturi ką pasiūlyti savo žmonėms, išskyrus konfrontaciją su Kyjjivu. Ir todėl rinkimų rezultatai V. Orbanui yra tokie. Komentuodamas, kaip tai paveiks Kyjivo ir Budapešto santykius, E. Dykyj pažymėjo, kad jie vargu ar bus „euforiški“.
„Nemanau, kad naujasis ministras pirmininkas Peteris Magyaras puls mums į glėbį. Manyčiau, jog jis bus gana atsargus bendraudamas su mumis. Be to, kurį laiką jam teks elektoratui demonstruoti, jog rinkimus laimėjo jis, o ne Zelenskis. Taigi, galbūt netgi bus kažkokių gestų, kurie mus nustebins, kurie atrodys nemalonūs“, – aiškino E. Dykyj.
Tuo pačiu metu, anot eksperto, bendri Ukrainos ir Vengrijos santykiai iš esmės pasikeis. Būtent dėl to, jog Peteris Magyaras nėra rusijos agentas ir jis „pradės vykdyti Vengrijos politiką, o ne rusijos politiką Vengrijos vardu“.
„Peteris Magyaras jau aiškiai pareiškė, kad jo pagrindinis užsienio politikos tikslas yra grąžinti Vengriją į normalios ES ir NATO narės statusą. Nemanau, kad viskas mums visada bus tobula valdant naujajai Budapešto vyriausybei. Tačiau, visų pirma, maksva tikrai nebeturės tam balso teisės. Ir pirmas dalykas, kurį tikrai pajusime, –Peteris Magyaras garantuotai neblokuos 90 mlrd. eurų kredito, kurio Europos Komisija negalėjo mums suteikti dėl v. Orbano“, – aiškino E. Dyky.
Rinkimai Vengrijoje: kas žinoma
„Politico“ anksčiau rašė, kad V. Orbano pralaimėjimas rinkimuose nereikš teigiamo rezultato Ukrainai. Straipsnyje pažymima, jog P. Magyaras anksčiau pareiškęs nepritariantis vengriškų ginklų perdavimui Ukrainai, taip pat pagreitintam Kyjivo įstojimui į ES.
Pats P. Magyaras po pergalės rinkimuose pareiškė, kad niekas demokratinės Vengrijos istorijoje niekada nebuvo „pasiekęs tokios didžiulės pergalės“. Jis jau paskelbė apie savo planus atnaujinti bendradarbiavimą Višegrado ketverto rėmuose ir pažymėjo, kad pirmoji jo kelionė bus į Lenkiją.
„Velykų paliaubų“ su rusija rezultatų rimtai traktuoti nevertėtų
Karas vyks dieną ir naktį iki tol, kol stos pilnavertė taika, mano ATO veteranas.
Ukraina neprašė rusijos Velykų paliaubų ir nemano, kad pusantros dienos atakų pertrauka duotų kokių nors rezultatų. Tokią nuomonę „Radio NV“ eteryje išreiškė E. Dykyj.
„putinas pats vienašališkai paskelbė, kad jie pusantros dienos nešaudys. Po to mums nieko kito nebeliko, kaip tik pasakyti, kad jei jie pusantros dienos nešaudys, tai mūsų įsakymas atidengti tik atsakomąją ugnį“, – sakė jis.
Jis taip pat pridūrė, kad Gynybos pajėgoms per „Velykų paliaubas“ teko ne kartą atidenginėti atsakomąją ugnį. Tai, be kita ko, galėtų liudyti, kad rusija nuo pat pradžių neketino laikytis paliaubų ir kad pasiūlymas buvo pateiktas tik siekiant paveikti JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
„O galbūt putinas vis tik ir svarstė galimybę šventės proga pusantros dienos nešaudyti. Tačiau jis jau tiek nebesukontroliuoja, kas realiai vyksta vietoje. Atvirai kalbant, kažkuris iš šių dviejų variantų yra artimesnis realybei. Betgi, kad ir kaip bebūtų, akivaizdu, jog bet kokių trumpalaikių paliaubų su rusais nevertėtų rimtai traktuoti ir nevertėtų ko nors iš jų tikėtis. Ir vadovautis tuo, jog kol nestos visavertė taika, kuri įmanoma tik po rusijos kariuomenės sutriuškinimo, karas vyks 24/7 režimu“, – pažymėjo E. Dykyj.
Velykų paliaubos: Kas žinoma
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad iki balandžio 12-osios ryto rusija pažeidė paliaubas 2299 kartus . Konkrečiai, buvo pranešta apie 28 priešo puolimus ir 479 priešo apšaudymus.
Būtent Velykų naktį Sumų srityje rusijos federacija atakavo medikų automobilį. Per ataką buvo sužeisti trys gydytoja, kuriems sutekta pagalba.
maksvoje oro gynybos dabar mažiau nei prie putino rezidencijos: kokios laukia pasekmės
Pasak ATO veterano, rusija negamina oro gynybos sistemų, o tik jas praradinėja dėl Ukrainos smūgių. Jis teigia, kad rusija jau išsėmė iš sandėlių visas įmanomas priemones.
rusija iki paskutiniųjų bandys ginti maksvą nuo Ukrainos bepiločių orlaivių atakų, tačiau netrukus gali pajusti Gynybos pajėgų atakų pasekmes.
„Ne taip seniai Maskvos meras Sobyaninas jau suskaičiavo 60 bepiločių orlaivių, praskridusių pro gynybos žiedą ir numuštų pačioje Maskvoje“, – pažymėjo E. Dykyj.
Ekspertas pakomentavo palydovines nuotraukas, kuriose matyti, kaip rusijos federacija didina oro gynybos sistemų skaičių kremliaus diktatoriaus putino rezidencijos Valdajuje apylinkėse. Pasak E. Dykyj, to objekto „uždengimui“ rusijos federacija panaudojo 27 oro gynybos kompleksus ir organizuoti tokio pat tankumo oro gynybos rusijos sostinėje jie jau neįstengs.
„Palyginkime jos (putino rezidencijos) plotą su rusijos sostinės plotu. Kad tame ne dešimtį, o šimtą kartų didesniame plote būtų tokia pat tanki oro gynyba, reiktų bent 270 oro gynybos sistemų, tikriausiai ir daugiau. O jų tiek jie jau nebeturi. Tai reiškia, kad maksvos gynyba jau ir taip yra mažesnė nei Valdajaus“, – pridūrė ATO veteranas.
Jis taip pat pažymėjo, kad rusija nuolat praranda oro gynybos sistemas, o naujų nepagamina. rusija taip pat jau išsėmė iš sandėlių viską, ką galėjo.
„Taigi, kiekvieną dieną tik nuostoliai, kurių niekas nekompensuoja. Ir ne šiaip nuostoliai. O todėl, kad turime aiškų pasidalijimą. Kol vieni žmonės atsakingai parinkinėja tiksliųjų smūgių ir skrydžių taikinius, kiti – koridorius tiksliesiems smūgiams ir tai daro specialiai medžiodami oro gynybos kompleksus. Oro gynybos kompleksai šiuo metu yra vieni mūsų prioritetinių taikinių; juos medžiojame. Ir esant tokiai dinamikai, formuluotė, jog maksva bus ginama iki galo – taip, tai tiesa. Tačiau tas galas jau išsprūsta“, – pažymėjo E. Dykyj.
rusijos oro gynyba: svarbios naujienos
Anksčiau Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzan pažymėjo, kad gynybos pajėgos pramušinėja koridorius rusijos oro gynybos sistemoje, kad vėliau galėtų paleisti dronus ir raketas. Jo skaičiavimais nuo 2026 m. pradžios Ukrainos gynėjų aktyvumas prieš rusijos oro gynybą išaugo 240 proc.
Kaip pažymėjo portalo „Militarnyj“ apžvalgininkas Vadimas Kušnikov, dėl oro gynybos trūkumo rusija ėmė kreiptis į partnerius, kuriems pardavė oro gynybos išteklius, kad juos atpirktų. Jis taip pat pranešė, kad rusijos federacija yra priversta permesti oro gynybos išteklius iš kitų regionų, palikdama juos be apsaugos.