Kovo 20 d. LRT rodytoje laidoje „Istorijos detektyvai“ – pasakojimas apie ukrainietį, Sausio 13-ąją gynusį Lietuvos Parlamentą ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje ideologinės ištakos.
2017 metų sausį filmavome du ukrainiečių karius, 1991-aisiais gynusius Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą – Jevgenijų Dykyjų ir Jurijų Katrichių. Kur jie šiandien, kuriose Ukrainos kovose šie vyrai negaili jėgų ir dvasios?
Jevgenijus bando apginti Kyjivą, o veteranas Jurijus kovoja Charkive. Nors ten situacija daugiau nei įtempta, Jurijus sutiko trumpai pabendrauti telefonu. Kalbėjomės tą dieną, kai prieš tai kelias paras Charkivą be gailesčio sprogdino. Jurijus kalbėjo ir pasakojo, tai, ką mato, – griuvėsius. Pusės miesto visiškai nelikę, sugriauti ištisi gyvenamieji rajonai, nužudyta neskelbiamas skaičius civilių.
– „Parduotuvės, bankomatai nedirba, kolonėlės nedirba. Visiškai niekas. Kai kur nėra elektros, kai kur nėra dujų. Komunalinių paslaugų darbuotojai tvarko gedimus. Jie apkritai yra herojai: žmonės atstatinėja elektros tiekimą, kai į juos šaudoma, lekia kulkos. Viskas yra nenupasakojama.“
Nors Jurijus Katričius jau netoli 60-ies, tačiau sėdėti ir slėptis – ne jam. Daugybę profesionalių karininkų išugdęs karys gyvenimą seniai skyrė savo šalies gynimui. Ir toks jis ne vienas – tokia visa ukrainiečių tauta.
– „Kariai priešinasi, rusai negali nė vieno metro įžengti, niekas jų neįleidžia. Kiekvieną dieną tiesiog šimtai, jų kolonos yra daužomos, tankai dega, belaisvių jūra, žuvusių net neįmanoma suskaičiuoti. Rusai nieko negali padaryti, todėl griauna gyvenamuosius kvartalus ir šaudo į civilius žmones, sugriauna daug administracinių pastatų, gyvenamųjų namų.“
Paklaustas, kas palaiko ukrainiečių dvasią, Jurijus nusijuokia, ir jo atsakymas skamba ryžtingai, drąsiai ir be jokios dvejonės.
– „Nuotaika yra gera, vyrai nusiteikę kovingai. Laikomės, laikomės, laikomės. Realia suprantame, kad mes juos sumalėme į miltus, sulaužėme jų stuburą. Tai, kas dabar vyksta, yra agonija. Vienintelio, ko gaila, kad jie mums keršydami šaudo į gyvenamuosius kvartalus. Tikėjimas laisve, tikėjimas malda, tikėjimas pergale mus palaiko. Mes realiai suprantame, kad čia vyksta gėrio ir blogio kova. Jos tarpusavyje kaunasi. Mes esame gėrio pusėje ir gėris nugalės.“
Ukrainos kariai prašo vieno, kad pasaulis išgirstų, jog jų šalis ir jų civiliai žmonės tapo keršto aukomis, nevaldomas Putino pyktis nukreiptas prieš visus iš eilės – moteris, senelius ir net kūdikius.
– „Aš, ir ne tik aš, bet ir visi vyrai suprantame, kad ne mes šį karą pradėjome, bet mums reikia jį pabaigti. Ir mes pabaigsime.
Anksčiau mums reikėjo taikos. O dabar mums reikia ne tik taikos, bet ir pergalės. Mums reikia, kad viso to kaltininkai už tai atsakytų.“
Dar prieš 5 metus Lietuvoje viešėję ukrainiečiai mūsų laidai sakė, kad Ukraina vieną dieną bus laisva šalis. Šiandien šiais žodžiais visa jų tauta tiki kaip niekada stipriai ir viltingai.
– „Labai ačiū nuo visų vyrų. Charkivas žino, kad Lietuva padeda. Perduokite visiems – už jūsų ir mūsų laisvę!“
Laidos įrašas LRT mediatekoje (anonsuojamas siužetas nuo 28′ 03″):
Kovo 20 d. LRT rodytoje laidoje „Istorijos detektyvai“ – pasakojimas apie ukrainietį, Sausio 13-ąją gynusį Lietuvos Parlamentą ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje ideologinės ištakos.
2017 metų sausį filmavome du ukrainiečių karius, 1991-aisiais gynusius Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą – Jevgenijų Dykyjų ir Jurijų Katrichių. Kur jie šiandien, kuriose Ukrainos kovose šie vyrai negaili jėgų ir dvasios?
Jevgenijus bando apginti Kyjivą, o veteranas Jurijus kovoja Charkive. Nors ten situacija daugiau nei įtempta, Jurijus sutiko trumpai pabendrauti telefonu. Kalbėjomės tą dieną, kai prieš tai kelias paras Charkivą be gailesčio sprogdino. Jurijus kalbėjo ir pasakojo, tai, ką mato, – griuvėsius. Pusės miesto visiškai nelikę, sugriauti ištisi gyvenamieji rajonai, nužudyta neskelbiamas skaičius civilių.
– „Parduotuvės, bankomatai nedirba, kolonėlės nedirba. Visiškai niekas. Kai kur nėra elektros, kai kur nėra dujų. Komunalinių paslaugų darbuotojai tvarko gedimus. Jie apkritai yra herojai: žmonės atstatinėja elektros tiekimą, kai į juos šaudoma, lekia kulkos. Viskas yra nenupasakojama.“
Nors Jurijus Katričius jau netoli 60-ies, tačiau sėdėti ir slėptis – ne jam. Daugybę profesionalių karininkų išugdęs karys gyvenimą seniai skyrė savo šalies gynimui. Ir toks jis ne vienas – tokia visa ukrainiečių tauta.
– „Kariai priešinasi, rusai negali nė vieno metro įžengti, niekas jų neįleidžia. Kiekvieną dieną tiesiog šimtai, jų kolonos yra daužomos, tankai dega, belaisvių jūra, žuvusių net neįmanoma suskaičiuoti. Rusai nieko negali padaryti, todėl griauna gyvenamuosius kvartalus ir šaudo į civilius žmones, sugriauna daug administracinių pastatų, gyvenamųjų namų.“
Paklaustas, kas palaiko ukrainiečių dvasią, Jurijus nusijuokia, ir jo atsakymas skamba ryžtingai, drąsiai ir be jokios dvejonės.
– „Nuotaika yra gera, vyrai nusiteikę kovingai. Laikomės, laikomės, laikomės. Realia suprantame, kad mes juos sumalėme į miltus, sulaužėme jų stuburą. Tai, kas dabar vyksta, yra agonija. Vienintelio, ko gaila, kad jie mums keršydami šaudo į gyvenamuosius kvartalus. Tikėjimas laisve, tikėjimas malda, tikėjimas pergale mus palaiko. Mes realiai suprantame, kad čia vyksta gėrio ir blogio kova. Jos tarpusavyje kaunasi. Mes esame gėrio pusėje ir gėris nugalės.“
Ukrainos kariai prašo vieno, kad pasaulis išgirstų, jog jų šalis ir jų civiliai žmonės tapo keršto aukomis, nevaldomas Putino pyktis nukreiptas prieš visus iš eilės – moteris, senelius ir net kūdikius.
– „Aš, ir ne tik aš, bet ir visi vyrai suprantame, kad ne mes šį karą pradėjome, bet mums reikia jį pabaigti. Ir mes pabaigsime.
Anksčiau mums reikėjo taikos. O dabar mums reikia ne tik taikos, bet ir pergalės. Mums reikia, kad viso to kaltininkai už tai atsakytų.“
Dar prieš 5 metus Lietuvoje viešėję ukrainiečiai mūsų laidai sakė, kad Ukraina vieną dieną bus laisva šalis. Šiandien šiais žodžiais visa jų tauta tiki kaip niekada stipriai ir viltingai.
– „Labai ačiū nuo visų vyrų. Charkivas žino, kad Lietuva padeda. Perduokite visiems – už jūsų ir mūsų laisvę!“
Laidos įrašas LRT mediatekoje (anonsuojamas siužetas nuo 28′ 03″):
Gediminas
Jurij Katrich: „Labai ačiū nuo visų vyrų. Charkivas žino, kad Lietuva padeda”. Įdomu ar jie žino, kad LKKSS VAS kiekvienas narys (viso yra 252 nariai), būdamas gėrio pusėje (kaip ir Ukrainos didvyriai), jų didvyriškumą įvertino irgi didvyriškai- vidutiniškai po 5,9 euro kiekvienas. Praeitame savo laiške prašiau paskelbti aukotojų sąrašą, neskelbiant, kiekvieno paaukotos sumos, dabar tai padaryti reikalauju.
Vytautas Račkauskas
Gediminai, norėtau patikslinti Tamstos minėtą sumą ( kartu: ir sarkastiškai ir rimtai):
Jei paskaičiavote akcijos „parama Ukrainai” sumą (virš 1500 Eurų) ir ją padalinote iš narių kiekio (252 nariai) – gavote 5,9 Euro – tai nevisai tiesa, dar reikia pridėti ir 1000 eurų iš LKKSS VAS biudžeto (pervesta Blue/Yellow). Taigi gaunasi jau virš 9,9 eurų nuo galvos…
O jei rimtai: daugelis LKKSS VAS narių remia Ukrainą daiktais ir gerais reikalingais daiktais (jų kaina tikrai ne 10 ir ne 20 eurų), dalis – skambina trumpaisiais telefoniniais numeriais ir taip perveda pinigus į paramos organizacijų sąskaitas… Taigi nėr ko pykt, ar reikalaut… Visi padeda, kaip kas gali, kaip kas moka…
Skirtumas tarp paramos organizacijų ir mūsų LKKSS VAS paramos: kaip kitos organizacijos man nežinoma, bet LKKSS VAS visus paaukotus pinigus „parama Ukrainai” verčia reikalingais daiktais, kurių konkrečiai prašo mūsų pažįstami LKKSS VAS garbės nariai ukrainiečiai, kovojantys Ukrainoje ir jie jiems nutrasportuojami „į rankas”, taip neatliekami jokie procentiniai nuskaitymai už tarpininkavimus, ar daiktų perdavimą nežinia kam, ar nežinia ” ar daiktai pasiekė mūsų žmones per įvairiausius tarpininkus”, „ar turgus”… Mūsų paramos grandinė konkreti: PINIGAI-REIKIAMA PREKĖ-ŽINOMAS PERVEŽĖJAS-KONKRETUS UŽSAKOVAS.
Ir ponai… aukokite pagal savo galimybes „parama Ukrainai”… Mes vėl pradėsime „naujų reikalingų daiktų paiešką ir pirkimą kovojantiems Ukrainoje”… Tiekimo grandinė prasideda nuo žodžio: „PINIGAI – …REIKIAMA P…”