Gegužės 17 d. už Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ balsavo 114 Seimo narių.
Strategija, kurios trukmė numatoma iki 2035 metų siekiama, kad būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į šalies nepriklausomybę, jos teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir jų teisės bei pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo įgyvendinimas.
Išskiriami šie svarbiausi rengimo pilietiniam pasipriešinimui elementai, kuriuos reikia ugdyti dar taikos metu, siekiant, kad pilietinis pasipriešinimas būtų veiksminga šalies gynybos dalis:
atsparumas – piliečių gebėjimas apsisaugoti nuo įvairaus pobūdžio iššūkių ir grėsmių, efektyviai susidoroti su jų padariniais ir greitai atkurti įprastinį funkcionavimą;
pilietinė valia – visų piliečių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, apsisprendimas ir pasiryžimas kovoti už šalies nepriklausomybę ir visais įmanomais būdais, neuždraustais visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų, priešintis agresoriui.
žinios ir įgūdžiai – jų įgijimas užtikrina, kad piliečių dalyvavimas pilietiniame pasipriešinime taptų realia gynybine galia.
Taikos metu piliečiai bus rengiami pilietiniam pasipriešinimui: stiprinamas jų atsparumas ir pilietinė valia, piliečiams suteikiamos pilietinio pasipriešinimo žinios ir praktiniai įgūdžiai. Tai padėtų užtikrinti veiksmingą piliečių įsitraukimą į šalies gynybą ir efektyvų atgrasymą.
Mobilizacijos ir (ar) karo padėties metu piliečiai, įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą ar yra ginkluotųjų pajėgų nariai, atitinkamai vykdys iš anksto jiems numatytas pareigas mobilizacijos ar ginkluotos valstybės gynybos srityje. Visi piliečiai taip pat galės vykdyti neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmus (pilietinės akcijos, nepaklusnumas, trukdymas agresoriui įsigalėti). Vadovavimas ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir jo organizavimas užtikrinamas per valstybės ginkluotos gynybos struktūras. Vadovavimas neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui vykdomas per mobilizacijos valdymo struktūras ir organizuojamas teritoriniu principu, pasitelkiant karo padėties metu veikiančias savivaldybių institucijas ir įstaigas bei jų pareigūnus.
Okupacijos atveju pilietinis pasipriešinimas tampa viena iš esminių valstybingumo tęstinumo užtikrinimo priemonių. Ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmais siekiama neleisti okupantui legitimizuoti savo valdžios, silpninti jo politinius, administracinius ir karinius pajėgumus, taip pat okupantui ir tarptautinei bendruomenei rodyti nesvyruojantį pasiryžimą priešintis.
Lietuvos šaulių sąjunga bus atsakinga už neginkluoto pasipriešinimo organizavimą. „Šauliai ir toliau lygiai taip pat prisidės prie ginkluoto pasipriešinimo, tik šiuo atveju suteikiama daugiau galių vystyti neginkluoto pasipriešinimo kryptį. Tai pirmas žingsnis rezistencijos koncepcijos link. Taip pat bus organizuojamas visų sričių bei rūšių ginklų savininkų ir kitų šaulių karinis rengimas, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vienetuose. Tokie asmenys priklausytų koviniams ginkluoto pasipriešinimo vienetams, kurie būtų sudaromi teritoriniu principu, laikantis patikros, atrankos ir formavimo principų“, – projekto svarstymo metu sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Strategijoje taip pat įtvirtintas komiteto siūlymas bendrajame ugdyme įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje, užtikrinti šiam mokymui tinkamą pedagogų rengimą ir kompetencijas, spręsti jų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.