Sausio 21 d., pirmadienį, 14 val. Seimo Vitražo galerijoje atidaroma fotografijų parodą apie Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusius Vyties Kryžiaus kavalierius „Lietuvos didvyriai Amerikos žemėje“.
Parodą atidarys Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Ekspoziciją pristatys žurnalistas, Nepriklausomybės kovų istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas. Jo teigimu, parodoje pristatomos labai svarbios mūsų šalies istorijai asmenybės, pasižymėjusios narsa 1918–1923 metų kovose už laisvę. Realiai kuriamą jauną valstybę, vis dar neturėjusią daugelio būtinų elementų, ėmė ginti savanoriai – iš Pirmojo pasaulinio karo frontų grįžę lietuviai kariai ir karininkai, nuo arklo stoję kaimo vyrai. Daugiau kaip pusantro tūkstančio jų buvo pagerbti Vyties Kryžiais.
Parodos rengėjai laukia visų apsilankant parodos atidaryme. Norinčius ateiti bei atsivesti draugus, pažįstamus, artimuosius, prašo kreiptis į p.Danguolę Stonytė (tel. (8 5) 239 6561, el. p. danguole.stonyte@lrs.lt), , kad būtų išrašyti leidimai.
Vyčio Kryžius – aukščiausias ir iki 1928 metų vienintelis mūsų valstybės apdovanojimas, skirtas už narsą ir didvyriškumą karo frontuose. Gal todėl Vyties (dabar jau Vyčio) Kryžius yra pasiaukojimo Tėvynei simbolis.
„Deja, likimas buvo negailestingas Lietuvos didvyriams. Šimtai jų tapo klastingos ir negailestingos okupacijos aukomis. Jų kaulais nusėti Sibiro ir Kazachstano lageriai, bevardžiai kapai Rusijos kalėjimų prieigose. Daug narsių vyrų išgelbėjo gyvybes, bet prarado Tėvynę. Jau žinomi vardai 131 narsuolio, pasitraukusio į Šiaurės Amerikos žemyną ir čia užbaigusio savo dienas. Tai garsūs vardai – Povilas Plechavičius ir Vladas Nagevičius, Mikas Reklaitis ir Stasys Pundzevičius, Adolfas Birontas ir Aleksandras Ružancovas, karo gydytojai Kazys Oželis ir Vladas Ingelevičius. Jiems ir skiriama paroda, kuri nuo sausio mėnesio pabaigos bus rodoma 8-iuose JAV lietuvių centruose ir dviejose Kanados lietuvių vietovėse.
Ši paroda – įrodymas, kad Lietuva gerbia savo didvyrius, nesvarbu kur jie būtų palaidoti. Kartu tai bandymas grąžinti istorijai didvyrių vardus ir veidus. Lietuvos archyvams vis dar trūksta keliolikos narsuolių portretų. Ir ši dokumentinė medžiaga po parodos „maratono“ bus perduota Balzeko lietuvių kultūros muziejui Čikagoje“, – sako V. Kavaliauskas.
Parodą parengė Vyčio paramos fondas, iniciavęs Kauno „Laisvės kario“, paminklo valdovui Žygimantui Augustui, Pasvalyje statybą, Aleksandro Merkelio monografijos „Antanas Smetona“ išleidimą, jau keliaujančias po Lietuvą keturias istorines fotografijų parodas, kitus istorinės atminties projektus. Vyčio paramos fondo pirmininkas yra dimisijos brig. generolas Česlovas Jezerskas. Istorinę medžiagą pateikė jo pavaduotojas V. Kavaliauskas.
Paroda „Lietuvos didvyriai Amerikos žemėje“ Vitražo galerijoje bus eksponuojama iki sausio 25 d. Ją apžiūrėti galima sausio 25 d., penktadienį, atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.
Daugiau informacijos:
Seimo kanceliarijos patarėja, aptarnaujanti Seimo komisijas
Danguolė Stonytė
Tel. (8 5) 239 6561, el. p. danguole.stonyte@lrs.lt