Spalio 16-osios rytą rusijos-Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj „Radio NV“ eteryje kalbėjo apie smūgių rusijos naftos perdirbimo gamykloms atnaujinimą, putino ultimatumą per Trumpą, sankcijų „Lukoil“ panaikinimą, šešių „Su-34“ lėktuvų sunaikinimą raketa „Neptun“, rusijos oro erdvės blokavimo operaciją, bei raketų „Storm Shadow“ panaudojimą balistinių raketų paleidimo įrenginių medžioklėje.
1 skyrius. Įvadas
– Sveiki, žmonės, šlovė Ukrainai! Jūs klausotės „Radio NV“. Esu Tetjana Ivanska. Tie, kurie žiūri transliaciją „YouTube“ platformoje, mato, kad esu ne studijoje, o namuose. Neturiu elektros, o „Wi-Fi“ ryšys veikia naudojant išorinę bateriją. Galėčiau paprašyti parašyti komentaruose, ar jūs šiuo metu taip pat esate be elektros, tačiau vietoj to prašau parašyti, ar turite šviesą savyje – nes, nepaisant visko, pasirinkote likti namuose, Ukrainoje, tarp savų žmonių.
Tradiciškai rytą pradedame nuo klausimo jums. Artimiausiame ES viršūnių susitikime mums turėtų būti atverti dar du derybų klasteriai. Betgi kaip vertinate bendrą mūsų pažangą kelyje į Europos Sąjungą ir patį judėjimo tempą? Štai trys atsakymo variantai: jis spartėja, lėtėja ar šiuo metu yra pristabdytas, kol baigsis karas ir prasidės atstatymo darbai. Taip pat aptarsime Europos partnerių teikiamą pagalbą bei V. Zelenskio vizitą Europoje. Betgi pradėsime nuo smūgių rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
2 skyrius. Smūgiai rusijos naftos perdirbimo gamykloms
Pirmiausia pasveikinkime mūsų svečią. Evgenas Dykjyj, rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, Nacionalinio Antarktidos mokslo centro direktorius jau su mumis. Pone Evgenai, džiaugiuosi galėdama jus pasveikinti. Šlovė Ukrainai!
– Didvyriams šlovė! Ir, nepaisant visko, labą rytą.
– Labą rytą. Ukrainos prezidentas vakar pareiškė, kad atnaujiname smūgius rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Apie tai jis užsiminė duodamas interviu „Financial Times“ kai buvo Londone. Pasak jo, Kyjivas tris dienas susilaikė nuo smūgių energetikos infrastruktūrai, tačiau maksva ir toliau daužė mūsų energetikos sektorių. Matėme ir sužeistų, ir žuvusių žmonių. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad dėl tų atakų žuvo 100 civilių. „Draudimas panaikintas. Mums jau gana“, – pareiškė jis.“
Ir čia galėjau paklausti, ar verta aiškiai pareikšti, jog atmetame Trumpo pasiūlymą; tačiau šįryt pamačiau, kad Trumpas tiesiogiai ar netiesiogiai vis tik apie tai sužinojo arba buvo informuotas, nes duodamas interviu „Newsmax“, jis pakomentavo Zelenskio žodžius, jog Ukraina tęs atakas prieš rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Trumpas pareiškė, kad Zelenskis nėra tas žmogus, su kuriuo būtų lengva tvarkyti reikalus. Vėl užsiminė apie rinkimus ir pakartojo, kad smūgiuoti negalima, nes tai kelia pasaulines naftos kainas.
Matyt jis tikriausiai pažiūrėjo Julijos Mendel interviu, nes užsiminė matęs pokalbį su jauna moterimi iš Ukrainos, kuri tvirtino, kad Zelenskis sugriovęs šalį.
Suprantame, kad iki rinkimų JAV liko vos dvi savaitės, tačiau ką mums daryti su rusijos naftos perdirbimo gamyklomis?
– Naikinti jas absoliučiai vienareikšmiškai. Taip.
Trumpam grįžkime prie to interviu su tuo dažytu raudonplaukiu išsigimėliu. Išties jis ten daug ko prikalbėjo. Ten visiškai pilnas rusiškų naratyvų rinkinys. Vėl užsimenama, kad 2022-aisiais mums visiškai atsitiktinai pasisekė – tankai judėjo Kyjivo link, bet kažkoks rusų generolas netyčia pasuko į žemės ūkio laukus, kur tankai įklimpo purve. Tai va. Na, mes tai girdėjome.
– Kažkur prie Černobylio, kadangi nieko panašaus nemačiau?
– Na, matote, tai tiesiog… tiesą sakant, mes ir buvome tas purvas. Būtent mes ir buvome tas purvas, kuris anuomet sustabdė rusų tankus. Taigi. O jo įsivaizdavime mes iš tiesų esame tik purvas – purvas, limpantis prie „didžiųjų“ – jo ir vladimiro – kojų. Ir tas purvas trukdo jiems judėti jų norima kryptimi. Taip, taip.
Maža to, dargi nuskambėjo anksčiau negirdėta frazė. Taigi, vėl pakartotas tas prasimanymas apie įklimpusius tankus ir jis sako: „Na, Ukrainai tada tiesiog pasisekė.“ Tačiau išties netgi nežinau, ar pasisekė. Juk jis tiesiai šviesiai pareiškia, kad visiems būtų buvę geriau, jei 2022-aisiais būtume buvę užkariauti per tris dienas. Ką gi, kaukės galutinai nukrito.
O vakar jis ne tik tą interviu davė, Jis vakar vakare taip pat pasirašė vykdomąjį įsaką – teisinį aktą, – kuriuo panaikinamos sankcijos rusijos bendrovei „Lukoil“.
3 skyrius. Trumpas panaikina sankcijas „Lukoil“
Ir tai savaime suteikia visiškai aiškų atsakymą į klausimą, ką turėtume daryti su „Lukoil“ turtu – konkrečiai, su jų naftos perdirbimo gamyklomis rusijoje.
Atleiskit, dabar esame vieninteliai, galintys užtikrinti griežtą sankcijų režimą jų atžvilgiu. Tą sankcijų režimą įgyvendina dronai. Tą sankcijų režimą įgyvendina „Flamingo“.
Ir grįžkime prie esminio klausimo: ką daryti su šiomis gamyklomis? Deginti jas – deginti, ir dar kartą deginti.
Išties, net jei patys nebūtume supratę, kokie veiksmingi mūsų smūgiai toms gamykloms, kaip tik putinas su Trumpu mums tai akivaizdžiai pademonstravo. Atkreipkite dėmesį, kad va mums buvo išridentas itin griežtas ultimatumas būtent dėl tų naftos perdirbimo gamyklų. Taigi.
Beje mus siaubingai šantažuoja. Va dabar rusija ėmėsi veiksmų, kad priverstų Trumpą galutinai – na, visiškai – išsikonspiruoti. Kitaip tariant, nebeįmanoma nuslėpti fakto, kad iš tikrųjų jis yra rusijos sąjungininkas. Žinoma, mes tai puikiai supratome nuo pat pradžių, tačiau niekada anksčiau tai nebuvo taip akivaizdu viešumoje; juk nors pats Trumpas yra rusijos sąjungininkas, jo rinkėjai – ne. Todėl jis buvo priverstas kažkaip maskuotis – žaisti tam tikrą žaidimą.
Tačiau viskas – žaidimas baigėsi. Kaukės nukritusios. Mus tiesiog atvirai šantažuoja. Per Trumpą mums pateikiamas rusijos ultimatumas. Ir šio ultimatumo esmė – didelis ultimatumas.
4 skyrius. rusijos šantažas ir ultimatumas
Mums vėl siūloma kapituliuoti, tačiau pateikiamas ir mažas ultimatumas, kol nesusiruošėm kapituliuoti – nedelsiant liaukitės smūgiavę į naftos perdirbimo gamyklas, kitaip neteksite „Starlink“ ryšio ir raketų „Patriot“ sistemoms. Tiesa, pastarųjų jau ir iki to neturėjome, bet „Starlink“ – tai nauja. Priešingu atveju liksite be žvalgybinės informacijos ir nežinosite, kada paleidžiamos balistinės raketos.
Net neįsivaizduoju, kuo dar jie galėtų mus šantažuoti. Na, nebent, kad jie įjungtų „Starlink“ rusams ir pradėtų jiems teikti žvalgybinius duomenis. Beje, dabar tikrai nejuokauju. Neatmesčiau galimybės, kad tai gali būti kitas žingsnis.
Tačiau atkreipkite dėmesį: jei jie ėmėsi tokių priemonių, vadinasi, mūsų smūgiai į jų naftos perdirbimo gamyklas yra išties labai veiksmingi. Tai reiškia, kad mes neapgaudinėjame patys savęs – iš tiesų radome silpniausią tos imperijos vietą. Iš esmės mes ją „nukraujuojame“. Ši „tūkstančio pjūvių taktika“ iš tiesų veikia; ji tikrai efektyvi. Ir ji tapo tokia veiksminga, kad, kartu su mūsų sėkmėmis fronto linijoje, faktiškai privertė juos pradėti operaciją „Išgelbėti eilinį vladimirą“.
Taigi, jie jau pasitelkė savo galingiausią ginklą – ir, deja, tas ginklas yra 47-asis Jungtinių Valstijų prezidentas. Tai, kad jie deda visas įmanomas pastangas – o vienas pagrindinių jų reikalavimų yra nutraukti smūgius naftos perdirbimo gamykloms, – aiškiai parodo, ką privalome daryti.
Tai reiškia, kad jokiomis aplinkybėmis šių smūgių negalima nutraukti. Tai reiškia, kad atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas rusijai kelia didžiausias problemas ir yra veiksmingiausias būdas priartinti mūsų pergalę.
Todėl, sukandę dantis ir nepaisydami nieko, privalome teikti šiems smūgiams aukščiausią prioritetą – išsikeldami tikslą per žiemą visiškai sunaikinti visą jų naftos perdirbimo infrastruktūrą.
5 skyrius. „Su-34“ sunaikinimas raketomis „Neptun“
– Pone Evgenai, betgi vakar išlindo tas kremliaus pelėsis ir pareiškė, kad Ukraina pasigailės smogusi prekybos centrams ir naftos perdirbimo gamykloms. Kaip suprasti tuos grasinimus? Ar matote kokių nors ženklų, kad putinas būtų pradėjęs juos įgyvendinti? Ar jis dar turi tam kokio atitinkamo potencialo?
– Nepasiduokime naratyvui, kurį jie bando mums primesti. Visos tos kalbos apie tai, kad „Ukraina dėl to ar ano pasigailės“ – tai visiškas melas. Jų požiūriu, Ukraina turėtų gailėtis nepasidavusi 2022-ųjų vasario 24-ąją.
Ir atleiskit, jokie jų veiksmai iš tikrųjų nėra „atsakomieji“. Visą šį laiką jie tiesiog plečia taikinių, į kuriuos smogia, ratą, didėjant jų gynybos pramonės gamybos apimtims, pas juos atsirandant ir įsisavinant naujas mūsų naikinimo priemones. Kartais jie teigia, kad tai yra atsakas į kažką, ką mes padarėme, kartais – ne, tačiau iš tikrųjų visa tai yra atsakas į vieną vienintelį dalyką: į faktą, kad 2022-ųjų vasario 24-ąją mes nepasidavėme ir neketiname pasiduoti nei dabar, nei ateityje.
Jie turi labai aiškų tikslą: spausti mus tol, kol pasiduosime. Jiems būtina sunaikinti Ukrainą kaip valstybę; priešingu atveju žlugs jų pačių režimas. Būtent taip jie formuluoja klausimą. Ir po tiek metų karo, kuris rusijai visomis prasmėmis kainavo labai brangiai, toks formulavimas jiems atrodo logiškas.
Jei jie šio karo nelaimėtų, na, jų žmonės galbūt ir atleistų daugybę nusikaltimų. Tačiau toks atleidimas galioja tik tol, kol lyderis išlieka stiprus ir sėkmingas. Jų žmonės neatleidžia silpnumo savo carams, ir jų caras tai puikiai žino. Jis, tiesą sakant, visai neblogai išmano savo šalies istoriją.
Taigi, jie turi aiškų tikslą mus sunaikinti, ir bet kokios kalbos, teigiančios ką kita, ignoruoja tikrovę: jei tik galėtų, jie tiesiog sunaikintų mus, tik galbūt šiek tiek kitokiu būdu.
Betgi mes esame kalti vien todėl, jog priešinamės. Ir bet kokios kalbos apie konkretų mūsų pasipriešinimo būdą – tarsi tai ką nors keistų – yra visiškas melas.
Beje, jie patys ką tik visiškai aiškiai atskleidė šį melą. Buvome pasirengę palikti ramybėje jų naftos perdirbimo gamyklas, su sąlyga, kad jie paliks ramybėje mūsų elektrines. Tai buvo pasakyta visiškai aiškiai. Nepamirškime to – pabrėžkime: mes sutikome su „energetinėmis paliaubomis“, nors iš tikrųjų tai būtų, sakykime taip, atitolinę mūsų pergalę. Nėra garantijos, kad tokios energetinės paliaubos mums būtų buvusios naudingos kariniu požiūriu, tačiau mes rūpinamės savo žmonėmis.
Mes rūpinamės savo žmonėmis užnugaryje. Būtent todėl buvome pasirengę. Gerai. Perdirbkite savo naftą, gaminkit dyzeliną pardavimui Trampuliui ir savo kariuomenei, kuri kitaip neturėtų kuo važiuoti.. Mes buvom pasiryžę jiems tai leisti su sąlyga, kad mūsų žmonės žiemą neliks šaltyje ir tamsoje.
Ir atsisakė jie, o ne mes. Jie pareiškė, jog „energetinės paliaubos“ – tai kai mes liaujamės atakavę jų naftos perdirbimo gamyklas, o jie toliau daro ką tik nori. Taigi. Ir kartias iš didelės malonės neatakuoja mūsų gamyklų. Iki karo turėjome tik vieną stambią naftos perdirbimo gamyklą, ir ją jie sunaikino dar pirmaisiais karo metais. Va taip.
Vadinasi mes neatakuojame jų naftos perdirbimo gamyklų, o jie ir toliau griauna mūsų energetikos infrastruktūrą. Jie laikosi būtent tokios strategijos: priversti mus – Ukrainos užnugarį – reikalauti, kad valdžia kapituliuotų. Taigi.
Vadinasi, tai buvo atviras ultimatumas. Tai nebuvo pasiūlymas susitarti. Ir todėl po viso to pasakoti, kad mes kažko pasigailėsim… na, kaip sakoma mano mylimiausiame mieste Odesoje: „Ai, baikit jau.“
– Aha. Na, išties rusija neturi jokių kitų priemonių, tik spausti tuos, kuriuos laiko silpnesniais. Labai apgailėtina, kad prie šito silpnesniosios pusės spaudimo prisidėjo ir Jungtinių Valstijų prezidentas. Kaip pažymi daugelis politikos analitikų ir ekspertų, taip paprastai spausdamas silpnesniąją pusę jis ne tik pakenkė savo paties įvaizdžiui, bet ir pakirto bendrą pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis kaip pasaulinio saugumo garantu. Noriu pakalbėti apie…
– Atsiprašau, atleiskit, tik trumpa pastaba: taip, jie spaudžia silpnesnįjį. Tačiau jei tas silpnesnis vis tik nenusibaigs, o atlaikys tą spaudimą, jis taps tiek stiprus, kad jie dėl to dar labai pasigailės.
– Na, šiaip ar taip, jis, Trumpas, atvėrė Pandoros skrynią su ta prekyba rusišku dyzelinu. Tačiau apie tai – kitose dalyse.
O dabar pakalbėkime apie sprogimus, nes vakar išvydome išties įspūdingą vaizdą. Kol smūgiams naftos perdirbimo gamykloms buvo pertrauka, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos pranešė, kad buvo atakuoti šeši priešo lėktuvai „Su-34M“. O į Borisoglebsko karinį aerodromą Voronežo srityje buvo smogta iš pakrantės raketų komplekso „Neptun“ Šeši lėktuvai.
Pone Evgenai, tai, žinoma, ne „Pavutina“, tačiau tai rodo, kad net ir tada, kai nebelieka kur…
– Tai ne „Pavutina“, bet vis tiek labai įspūdinga. Tikrai įspūdinga. Be to, tai būtent tie lėktuvai, kurie reguliariai kildavo iš šio aerodromo Voronežo srityje, kad bombarduotų Ukrainos pasienio miestus KAB-ais (valdomosiomis aviacinėmis bombomis). Konkrečiai, tai lėktuvai, kurie nuolat skrisdavo Sumų ir Charkivo kryptimis.
Čia, Kyjive, sakykim taip, turim nemalonumų ir nepatogumų dėl balistikosn ir reaktyvinių „šached“ų, tačiau KAB-ai iki mūsų neprisklendžia. O tai toks, na itin bjaurus trečiasis komponentas, nuo kurio tiesiogiai kenčia mūsų pasienio miestai.
Ir va, oplia – vienu ypu šeši lėktuvai. Tai labai rimta net ir rusijos oro ir kosmoso pajėgų masteliais. Taigi. Na, vienintelė didesnio masto operacija savo laiku buvo tų lėktuvų medžioklė pasitelkus „klajojančią“ „Patriot“ sistemą , kada buvo sunaikinta daugiau nei 30 tokių mašinų. Tačiau su 31-ąja jie vis tik tą „klajojančią“ „Patriot“ sistemą išskaičiavo ir sunaikino.
Na va dabar, vadinasi, pavyko neutralizuoti tuos taikinius dar net jiems nepakilus iš aerodromo. Ir tai labai teisinga ir labai puiku. Ir sunaikintos, beje, ne tik šešios mašinos, bet taip pat buvo sunaikinta aerodromo dispečerinė bei navigacinė įranga. Vadinasi, praeis nemažai laiko, kol iš šio konkretaus aerodromo vėl kas nors pakils.
Na, tie šeši jau niekad nebepakils, bet netgi tiems, kurie bus atsiųsti vietoj jų, kol kas teks veikti iš kitos vietos. Kuo toliau nuo taikinio yra aerodromas, tuo daugiau sunaudojama degalų, labiau dėvisi orlaiviai, o mums daugiau laiko sureaguoti. Tad, bet kokiu atveju, tai buvo labai sėkminga operacija.
6 skyrius. Smūgiai maksvos oro uostams
Na, norėčiau pasakyti taip: asmeniškai aš esu griežtai prieš tai, kad mes, civiliai, nurodinėtume kariškiams, ką dar reikėtų atakuoti. Tai būdinga vadinamiesiems „sofų strategams“ – tai visiškai neprofesionalu. Visgi, kadangi šis karas turi ir politinį matmenį, norėčiau pateikti vieną užuominą – būtent iš politinės perspektyvos.
Tai, kad rusijos civiliniai oro uostai vis dar veikia, yra neišbaigtumas. Va, jie reguliariai uždaromi pagal planą „Kovior“ („Kilimas“), kai danguje pasirodo mūsų technika. Tačiau vis tik tai tėra pusinės priemonės. Suprantu, kad bandėme būti „šventesni už popiežių“, griežtai laikytis visų civilizuoto elgesio standartų, bet viskam juk yra ribos.
Va rusija jau seniai visiškai peržengė bet kokias ribas to, kas laikoma „civilizuotu“ elgesiu – ir nors pati „civilizuoto karo“ sąvoka gali skambėti paradoksaliai, iš tiesų ji egzistuoja. rusija jau taip ilgai tų normų nepaiso, kad galbūt atėjo laikas mums tiesiog imti ir „užgesinti“ tuos keturis aerodromus – bent jau tuos aplink maksvą – ir taip nustatyti tam tikrą simetriją. Juk jau penkerius metus negalime skristi iš savo šalies; esame priversti važiuoti į užsienį, kad galėtume sėsti į lėktuvą. Ką gi, galbūt atėjo metas pagaliau viską subalansuoti.
Tiesą sakant, erzina tai, kad maksviečiai – nors, žinoma, ir jie susiduria su trikdžiais, jų skrydžiai nuolat atšaukiami, o patys jie gali vėluoti – iš esmės vis dar turi galimybę skristi iš savo namų. Manyčiau, kad jau pats laikas su tuo galutinai pabaigti.
Techniškai čia nėra nieko sudėtingo. Sunaikinti dispečerines tuose keturiuose oro uostuose. Tai nedaroma ne todėl, kad to nepajėgiame, o vien tik dėl politinių priežasčių. Juk tai lyg ir visiškai civiliniai objektai. Tačiau, gerai, po to, ką išdarinėja rusai, manyčiau, kad tikrai turėtume kreiptis į savo vadovybę, jog ši apsvarstytų tokį variantą.
7 skyrius. Oro erdvės blokados operacija
– Pone Evgenai, pakalbėkim būtent apie tai, nes paaiškėjo, kad Ukraina ką tik pradėjo operaciją, kuria siekiama blokuoti rusijos oro erdvę. Man labai patinka, kaip mūsų kariškiai parenka pavadinimus, bet šiuo atveju operacija vadinasi „M&M’s“. Pasitelkę bepiločius orlaivius ir dirbtinį intelektą, kariškiai planuoja sutrikdyti rusijos oro uostų veiklą ir paralyžiuoti oro eismą virš maksvos – taip užtikrinant, kad lėktuvai ne tik valandų valandas ten stovėtų, bet apskritai negalėtų pakilti.
Apie tai pranešė leidinys „The Atlantic“, remdamasis dviem neįvardytais parengėjais iš tame projekte dalyvaujančios kompanijos. Kaip rašoma, operacijoje nenaudojamos nei amerikietiškos technologijos, nei žvalgybiniai duomenys. Čia naudojame savo pačių dronus, aprūpintus dirbtiniu intelektu paremtomis nutaikymo sistemomis. Be to, kaip pažymi „The Atlantic“, tokie projektai galėtų sustiprinti Ukrainos pozicijas būsimose taikos derybose.
Beje, ar esate ką nors girdėję apie tą „M&M’s“ operaciją? Ir kalbant apie jūsų mintį – kad čia ir politika, ir karas yra susiję – kaip tiksliai tai galėtų sustiprinti mūsų pozicijas? Man atrodo, kad rusija muša, o tiksliau spaudžia, spaudžia tik į tai, ko jai reikia, kad mes neatakuotume jos naftos perdirbimo gamyklų. Ar tai irgi galėtų tapti derybų objektu?
– Na, ne. Pradėkime nuo to, kad atskirtume pačią operaciją nuo Vakarų žurnalistų interpretacijų. Mano nuomone, Vakarų žurnalistai vis dar vadovaujasi visiškai ydinga ir pasenusia paradigma – idėja, kad vyksta kažkokios derybos. Nekartokime tų nesąmonių.
putinas su mumis neveda jokių derybų ir neketina to daryti. Va jis ketina kalbėti išimtinai tik apie mūsų kapituliaciją. Jis įsitikinęs – žinoma, klaidingai, bet vis dėlto įsitikinęs, – kad galiausiai privers mus nusileisti. Jokių derybų nėra.
O reikalavimas dėl naftos perdirbimo gamyklų – tai irgi nebuvo derybos. Juk derybos reiškia, kad mainais kažkas siūloma. O tai, tiesą sakant, buvo tiesiog ultimatumas: liaukitės, liaukitės atakavę naftos perdirbimo gamyklas, antraip mūsų agentas Krasnovas (kuris, beje, yra 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas) nutrauks jums raketų, „Starlink“ paslaugų ir įspėjimų apie balistines raketas tiekimą.
To negalima pavadinti „derybomis“. Po galais, tai tiesiog ultimatumas. Tad palikime nuošalyje visas tas nesąmones apie „stipresnę“ ar „silpnesnę“ poziciją derybose. Jokių derybų nėra ir nebus. Būtent tai ir reikia suprasti. Visi tie kūnų judėjimai – kušnerių, dmitrijevų ir kitų pasivažinėjimai – tai ne tikros derybos. Tikras derybas gali vesti tik putinas, o ne kas nors kitas be jo, o jis to daryti neketina.
O tuo tarpu operacija „M&M’s“ yra tikra – skirtingai nei derybos, – nes privalome siekti, kad kuo daugiau rusų aiškiai suvoktų ryšį tarp savo asmeninio gyvenimo ir karo, su kuriuo jie esą neturį nieko bendra. Va jie turi iki galo suprasti: va tavo caras kariauja, todėl tu neturi ką įpilti į mašinos baką. Tavo caras kariauja, todėl neišskrisi atostogauti į Tailandą ir taip toliau. O kuo man ta operacija „M&M’s“ nepatinka, tai faktas, kad tai vis tik dar tas „hibridinis“ formatas.
Vadinasi, paversime jų gyvenimą nepakeliamu – skraidydami ore ir versdami juos atšaukti skrydžius – tuo pat metu apsimesdami, kad tai tėra šalutiniai nepatogumai, kylantys karo veiksmų eigoje, ir kad mes nesitaikome į civilinę infrastruktūrą. Man atrodo, kad jau peržengėme tą etapą, kai dar yra prasmė žaisti tokiu „hibridiniu“ požiūriu.
Manyčiau, turėtume tiesiog imti ir vieną kartą nušluoti būtent dispečerines tuose oro uostuose. Tai iš esmės išspręstų problemą, nes po to jokia užsienio oro bendrovė į rusiją paprasčiausiai nebeskristų. Manyčiau, kad mes ne tik galime tai padaryti, bet ir privalome tai padaryti dabar.
Na, tai būtent yra politinio sprendimo klausimas. Kariniu požiūriu būtų kur kas paprasčiau tiesiog vieną kartą nušluoti tas dispečerines, užuot žaidus jūsų aprašytą žaidimą – nuolat siunčiant bepiločius orlaivius skristi virš oro uostų ir verčiant juos laikinai aktyvuoti planą „Kovior“.
Suprantu šios operacijos idėją, tačiau tai galbūt būtų buvę prasminga prieš pusmetį ar metus. Šiame karo etape – kai rusija atvirai pareiškė vykdanti genocidinį karą, o jos Gynybos ministerija viešai pripažino sąmoningai naikinanti civilinę infrastruktūrą – tiesiog nematau prasmės toliau žaisti tokių žaidimų. Manau, atėjo laikas visiems nusimesti kaukes. Mūsų priešai savąsias nusiėmė jau seniai.
– Taip. Na, esmė ta, kad darome viską, ką galime – kiek leidžia mūsų galimybės, kaip aš suprantu. Gerai, kad bent jau kol kas matome viešus Europos įsipareigojimus teikti paramą. Nežinau, ar spėsime apie tai pakalbėti, bet liko vos minutė ar pusantros. Didžioji Britanija: žinome, kad vakar Zelenskis lankėsi Londone ir susitiko su daugeliu Europos lyderių. Didžioji Britanija paskelbė, kad suteiks mums papildomų „Storm Shadow“ – priminsiu, tai tolimojo nuotolio raketos.
8 skyrius. „Storm Shadow“ prieš balistiką
Tikslas – sutrikdyti rusijos atakas prieš civilinę infrastruktūrą artėjant žiemai. Ar suprantate, į kokius taikinius galėtume nukreipti tas raketas, kad veiksmingai sutrukdytume tokią ataką? Nors man atrodo, kad… na, vakar buvo pareiškimų dėl Kyjivo, kad pas mus elektros energija jau nebegeneruojama.
– Manau, kad tos raketos bus naudojamos medžioti rusiškos balistikos paleidimo įrenginius. Tai, ko gero, vienintelis dalykas, kuris ateina į galvą ryšio tarp „Storm Shadow“ raketų ir smūgių į mūsų energetikos infrastruktūrą kontekste. Vienintelis būdas sušvelninti tuos smūgius – sumažinti pačių smūgių skaičių.
Jau seniai kalbame apie tai, kad būtina medžioti balistikos paleidimo įrenginius, tačiau mūsų bepiločiai orlaiviai tam, deja, netinka – jie tiesiog per lėti. „Storm Shadow“ nėra bepilotis orlaivis; tai – visaverte raketa. Tad taip, jos yra naudingos būtent tam, kad būtų galima bent pabandyti sunaikinti „Iskander“ paleidimo įrenginius.
– Ką gi, pone Evgenai, žinote, kitą laidą labai norėtųsi pradėti nuo to, kur jos smogė. Labai ačiū, kad prisijungėte prie mūsų. Kalbėjomės su Evgenu Dykyj – rusijos ir Ukrainos karo veteranu, buvusiu bataliono „Aidar“ kuopos vadu ir Nacionalinio Antarktidos mokslo centro direktoriumi.