2017-11-11 LRT žinios: Ieškoma karių kapų

Antakalnio kapinėse tęsiamos Lietuvos nepriklausomybės kovų karių kapų paieškos. Spėjama, kad čia palaidota apie 40 karių, žuvusių 1918 – 1920 m. kovose su bolševikais ir Lenkijos kariuomene. Tyrimą žadama plėsti – ieškoti pagalbos Lenkijos archyvuose, nes iki šiol nerasta jokių duomenų – kurioje vietoje žuvusieji palaidoti.  Viena iš versijų – kapai sunaikinti, o Lietuvos kariai ar bent dalis jų atgulė sovietų kariams įrengtame memoriale.

Jevgenijaus Bardausko ir Gintauto Čepulėno reportažas:

Lietuvos kariuomenei 1918 – 1920 metais teko nelengva užduotis – ką tik nepriklausomybę paskelbusią šalį teko ginti nuo Raudonosios armijos, bermontininkų ir Lenkijos kariuomenės, okupavusios Vilniaus kraštą. Skaičiuojama, kad šiuo laikotarpiu žuvo per 4000 Lietuvos karių savanorių. Šiuo metu žinomi tik apie 2500 kapų.
Daugiausia diskusijų verda dėl Antakalnyje palaidotų Lietuvos karių. Paveldosaugininkų teigimu kol kas tiksliai žinomos 6 – 7 karių pavardės, o jų galėjo būti iki 40. Yra teigiančių, kad šie kariai palaidoti vadinamajame 11-me kvartale.
Dim. vyr.ltn. Marija Jakimavičienė, 1991 m. savanorė, LKKSS VAS narė: „…Netgi atsimena, kad po karo dar buvo mediniai kryžiai netgi su pavardėm ant tų kapelių. Kelelį tą asfaltuotą, kuris skiria mūsų ir lenkų kapus, pasakojama,  kai jį tiesė, kaušu buldozeriniu daug karių kaulų buvo išmetama lauk. Ir paskui nutiestas tas asfaltuotas takas.“
1962-aisias šie kapai įvardyti kaip bevardžiai. Mediniai kryžiai per 4 dešimtmečius sunyko ir buvo pašalinti, o nauji nepastatyti. 1991-aisiais šioje vietoje atlikti žvalgybiniai kasinėjimai. Tačiau, be žmonių kaulų, jokių kitų radinių neaptikta, tad neįmanoma nustatyti ir jų kilmės.
11-me kvartale skaičiuojama apie 200 kapų, tačiau karo istorikai abejoja, jog čia palaidoti Lietuvos kariai. Pirmiausia, jų teigimu, Lietuvos kariuomenė 1918 – 1920 m. kovojo toliau nuo Vilniaus – ties Medininkais, Rykantuose. Ten daug jų ir palaidota. Todėl realesnė versija, kad čia guli kariai, gydyti Sapiegų ligoninėje, ir tai nebuvo tik lietuviai.
Mjr. Gintautas Jakštys, Lietuvos karo akademijos Karo istorijos sk. viršininkas, LKKSS VAS narys: „Tuo laiku čia įvyko patys įvairiausi mūšiai, būtent Vilniaus mieste, Vilniaus apylinkėse.  Tik pirmiausia bolševikų kariuomenė kaunasi, o vėliau lenkai puola Raudonąją kariuomenę, bet didysis paradoksas yra, kad bolševikinė kariuomenė su lenkais taip pat nesikauna – ji atsitraukia iš Vilniaus. Tai klausimas visgi – virš 200 žmonių čia palaidotų, akivaizdu yra šitų mūšių, šitų karų pasėkoje.“
Pasak istorikų ir paveldosaugininkų didesnė tikimybė, kad Lietuvos kariai palaidoti toje vietoje, kur išlikęs ir vienintelis Lietuvos kario Jurgio Potiejaus, mirusio lenkų nelaisvėje 1920-ųjų gruodį, kapas. Spėjama, kad kiti kapai sunaikinti sovietmečiu.
Audronė Vyšniauskienė, Kultūros paveldo dep. Kontrolės sk. vyr. valstybinė inspektorė: „Atrodo, kad jie buvo palaidoti tame kapinių sklype, kuriame sovietmečiu  buvo palaidoti žuvę II pasauliniame kare sovietų kariai. Jie buvo iškelti į memorialą ir tokiu būdu galėjo būti iškelti ir Lietuvos karių kapai – per klaidą, žinoma, nes individualiai nebuvo atkasinėjami kapai. Jie buvo masiškai ekskavatoriumi atkasti, kaulai surinkti ir pervežti į dabartinį memorialą Antakalnio kapinėse. “
Tačiau tyrimus rengiamasi tęsti toliau. Bus prašoma Lenkijos pagalbos. Yra tikimybė, kad jos archyvuose galėjo išlikti duomenys, kur tiksliai galėjo būti palaidoti Lietuvos kariai savanoriai, nes šalia – lenkų karių kapavietės. Tad logiška, pasak istorikų, kad lenkai, laidoję savo karius, šalia laidojo ir lietuvius bei tai pažymėjo dokumentuose. Lenkijos archyvuose žadama ieškoti ir Sapiegų ligoninės dokumentų, kurie galbūt atskleis, kas palaidota 11-ame kvartale, nes kasinėti kol kas nežadama.
Mjr. Gintautas Jakštys: „Ko mes galime tikėtis rasti? Jeigu kalbėtume apie  mūšio lauke žuvusius karius, tai labai didelė tikimybė, kad ten buvo įdėtos kepurės, kažkokie skiriamieji ženklai, kurie metaliniai – žalvariniai – pilnai išlieka. O jeigu, kaip kalbėjom, Lietuvos kariuomenės mūšiai čionai nevyksta – jie patenka iš ligoninės? Na, patys atsakykim sau – jei žmogus patenka į kapines iš ligonines, tai ką galima tikėtis prie jo rasti? Beveik nieko.”

Kol kas nei paveldosaugininkai, nei istorikai negali atsakyti, kiek užtruks tyrinėjimai.

Daugiausia per Nepriklausomybės kovas žuvusių yra palaidota Kaune Aukštųjų Šančių kapinėse  – 550, apie 100 – Alytaus, po kelias dešimtis – Kupiškio, Panevėžio, Anykščių kapinėse.


Daugiau informacijos šia tema:
KAM apie laisvės kovotojų kapų paieškas (2017-11-03 BNS)
Lietuvos gėda: laisvės kovotojų kapai – be paminklų ir jau baigiantys išnykti  (2017-11-01 LRT „Dėmesio centre“)
VAS narės dim. vyr.ltn. Marijos Jakimavičienės pamąstymai po reportažo: Dar kartą liūdnai apie lietuvių karių kapus Vilniaus Antakalnio kapinėse / 2017-11-17

Paskelbta Naujienos, Pirmoji banga, VAS nariai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *