Izraelio patirtis: Civilių dalyvavimas pilietinėje šalies gynyboje ir saugumo užtikrinime

Buvusio LR ambasadoriaus Izraelyje Dariaus Degučio pranešimas konferencijoje „Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę“  (vyko 2019-11-123 Lietuvos Respublikos Seime)

Apie Izraelio patirtį norėčiau pradėti nuo buvusio Izraelio prezidento Šimono Pereso citatos: Izraelis – sala labai banguotame vandenyne. Izraeliečiai turi apginti šią salą, bet taip pat ir apraminti banguotą jūrą.“.
Tiek Lietuva, tiek Izraelis nuolat susiduria su komplikuotais geopolitinės realybės iššūkiais. Abi valstybės jaučia grėsmes iš sunkiai prognozuojamų ir gerokai didesnių kaimynų.
Suprantama, Izraelio situacija nepalyginamai sudėtingesnė nei Lietuvos. Izraeliui nuo pirmų valstybės sukūrimo dienų teko kariauti ir gintis nuo kaimyninių valstybių išpuolių. Septyni karai, keliolika karinių konfliktų, virš tūkstančio teroristinių aktų, nuolatiniai šalies miestų apšaudymai raketomis. Tokia negailestinga jaunos šalies statistika.
Nuo Izraelio valstybės sukūrimo 1948 m. karuose žuvo daugiau nei 20 000 karių, beveik 100 000 buvo sužeisti. Teroristiniai išpuoliai nusinešė daugiau kaip 3 000 gyvybių, sužeista ir suluošinta 25 000 izraeliečių.
Privaloma karinė tarnyba Izraelio kariuomenėje – tai ne vien patriotiškumo ir vyriškumo mokykla. Visų pirma, tai žinia bet kokiam priešui, jog užpuolikus pasitiks visuotinis pasipriešinimas.
Tad kaip gi Izraelis išgyvena, kaip išlaiko vakarietiškas demokratines vertybes ir sėkmingai kuria pažangiausias šiuolaikines technologijas? Kur šios šalies sėkmės receptas?
Nuo pirmųjų žydų valstybės egzistavimo dienų jos piliečiai suprato: valstybės egzistavimas neįmanomas neužtikrinus šalies gynybos ir saugumo. Visi izraeliečiai puikiai žino: tik tuomet, kai agresoriai suvoks, jog kiekvienas žydas yra pasirengęs su ginklu rankoje kovoti už savo valstybę ir moka ne tik apsiginti, bet ir duoti tinkamą atkirtį, tik tada jų valstybė galės gyventi pilnavertį gyvenimą.
Izraelyje niekam – nei politikams, nei eiliniams piliečiams nekyla abejonių, kad tik skyrę nuolatinį prioritetinį dėmesį bei finansavimą valstybės gynybai bus ne tik užtikrintas nacionalinis saugumas, bet ir sukurtos sąlygos piliečių gerovei, darniam valstybės vystymuisi, sparčiam ekonomikos augimui.
Izraelis gynybos reikmėms nuolatos skiria 6–7% BVP. Izraelyje neįmanoma situacija, kad valdančiosios partijos ar opozicijos atstovai svarstytų gynybos finansavimo sumažinimą. Net ir ekonominės krizės akivaizdoje finansavimas Izraelio ginkluotosioms pajėgoms nediskutuojamas. Šalies gynyba – neliečiama šalies išlaidų eilutė.
Užbėgdamas už akių teigiantiems, jog didinant asignavimus gynybai, neišvengiamai nukentėtų kitos svarbios sritys, turiu dar vieną kontrargumentą. Nepaisant didžiulių išlaidų gynybai, tuo pat metu mokslo ir tyrimo reikalams Izraelis skiria rekordiškai daug – net 4,5% BVP. Lietuvoje šis rodiklis tesiekia tik 0,9%, ES vidurkis – apie 2 %.
Izraelyje tarnauja kiekvienas – ir vaikinas ir mergina. Vaikinai – trejus metus, merginos – dvejus. Tai nėra prievolė, tai – šventa pareiga, kuri atliekama su didžiausia garbe.
Kiekvienai izraeliečių šeimai yra šventas metas, kad jų vaikai, anūkai duoda karinę priesaiką Jeruzalėje prie raudų sienos. Jie tarnauja ir niekam net nekyla klausimas– išvengti ar neišvengti tarnybos? Tai būtų didžiausia negarbė net pradėti apie tai galvoti.
Izraelyje aktyviojoje kariuomenėje yra apie 170 000 karių. Izraelyje gyvena 8 mln., žydų – apie 6–6,5 mln. Rezerve galima surinkti iki milijono karių.
Neįtikėtina, tačiau daugiausia šauktinių – per 70% – siekia patekti į kovinius dalinius. Būtent atrankai į juos organizuojamas didžiausias konkursas. Nei vienas Izraelio jaunuolis, nei jo motina ar tėvas savo žodyne neturi tokios sąvokos, kaip „išsisukimas nuo karinės tarnybos“. Kiekvienam šios šalies piliečiui tarnauti ir ginti tėvynę yra ne pareiga, bet garbė ir siekiamybė.
Kasmet, artėjant šaukimui į karinę tarnybą, į Izraelį atskrenda specialiai užsakyti transatlantiniai laineriai, atgabenantys šimtus šaukiamojo amžiaus žydų kilmės jaunuolių iš JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Juos pasitinka prezidentas arba premjeras, ir po kuklios ceremonijos šie iš užsienio atvykę jaunuoliai tiesiai iš oro uosto išvyksta į karinius dalinius.
Ypatingas dėmesys Izraelyje skiriamas būsimų karių atrankai. Ją atlieka patyrę karininkai, turintys aukščiausio lygio žmogiškųjų išteklių specialistų kvalifikacijas. Pasak jų, pagrindinis Izraelio kariuomenės formavimo principas – socialinės lygybės užtikrinimas. Izraelio ginkluotose pajėgose petys petin tarnauja ir milijonierių, ir bedarbių vaikai.
Komplektuojant karinius dalinius, laikomasi esminės taisyklės: kiekviename dalinyje greta silpnesnių turi būti pažangūs, išsilavinę jaunuoliai, kurie taptų pavyzdžiu kitiems.
Jaunuolių profiliavimas prasideda mokyklose jau nuo 15 metų amžiaus. Stebimi ir vertinami visų vaikinų ir merginų fiziniai duomenys, protiniai gebėjimai, psichologinis atsparumas, charakterio savybės, pomėgiai. Jei jis turi lingvistinių sugebėjimų, tai gal jis mokysis arabų ar farsi kalbas bei dirbs atitinkamose karinėse srityse? Gal jis turi puikią nuovoką aukštųjų technologijų srityje? Tuomet dirbs žvalgybiniuose padaliniuose ir su specialia įranga, ir su satelitine navigacija? O gal jis sutvertas tarnauti specialiose pajėgose?
Atlikus tarnybą, visi iki 40 metų amžiaus lieka aktyviajame rezerve. Nuo šios prievolės atleidžiamos tik ištekėjusios moterys. Kiekvienas rezervistas kartą per metus mėnesiui sugrįžta į savo dislokacijos vietą ir tobulina kario įgūdžius. Visas dėl rezervistų apmokymo patirtas išlaidas – atlyginimus, socialinį, sveikatos draudimą, transporto kaštus – verslo kompanijoms ar įstaigoms visiškai kompensuoja valstybė.
Kaip sako patys izraeliečiai, nėra geresnės mamos už žydę. Jos labai rūpinasi, lepina, suteikia pačias geriausias sąlygas vaikui gauti išsilavinimą, taip pat ir būti sočiam, aprengtam. Dažnas ta jaunuolis ar jaunuolė būna ne visai, sakykime, tinkami tai karinei tarnybai. Tėvai patys sako, kad po karinės tarnybos vaikai grįžta brandūs, pasiruošę normaliam gyvenimui. Tokiam gyvenimui, kuris sukuria Izraelį, kaip vieną pažangiausių valstybių.
Kariuomenė yra valstybės kūrimo branduolys ir stuburas. Bet kas, kas yra atlikęs tarnybą, ne tik tampa patriotu, bet ir įsisąmonina, kad yra valstybės dalis.
Kariuomenėje žmonės užmezga stiprius ryšius ir kontaktus, kurie ateityje padeda kurti stiprią valstybę.
Pasiekimus karinėje tarnyboje Izraelyje ypač aukštai vertina darbdaviai. Jei pasižymėjai tarnyboje ir gavai teigiamus dalinio vadų vertinimus, geras darbas garantuotas. Izraeliečiai žino: kariuomenėje užsimezgusių pažinčių pagrindu ir dėl patirties dirbant su pažangiausiomis technologijomis vėliau sėkmingai sukuriamos plataus tarptautinio pripažinimo sulaukiančios verslo įmonės.
Kai Lietuvoje kam nors kyla abejonės, ar privaloma karinė tarnyba nesužlugdys jauno, gabaus žmogaus sėkmės versle ar gyvenime, ar nesumažins įmonių startuolių skaičiaus, siūlau pažvelgti į Izraelį. Valstybė, kuri pasaulyje pirmauja pagal startuolių, tenkančių vienam gyventojui skaičių, valstybė, kuri NASDAQ biržoje užregistruotų aukštųjų technologijų kompanijų skaičiumi nusileidžia tiktai JAV verslo bendrovėmis, valstybę, kur Nobelio premijos laureatų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, yra didesnis nei JAV, Prancūzijoje ar Vokietijoje.
Lietuva kuria sveiką, tvirtą, vakarietišką, savimi pasitikinčią visuomenę ir valstybę.
Šiandieninė vakarietiška kariuomenė – tai ne vien tik muštras, atsispaudimai, bėgimas su kuprine ar šaudymas. Visų pirma – tai žinios ir mokėjimas naudotis aukščiausiomis technologijomis, tai lyderystės pamokos, kai klaidingi sprendimai kitaip nei versle gali turėti ne vien finansinių nuostolių išraišką, bet ir kainuoti žmonių gyvybes.
Izraelį nuo Lietuvos skiria beveik 4 000 kilometrų. Gyvename skirtingose geografijos platumose. Tačiau kitaip, nei daugelis įsivaizduoja, panašumų Lietuva ir Izraelis turi kur kas daugiau nei skirtumų.
Visi izraeliečiai puikiai žino: tik tuomet, kai agresoriai suvoks, jog kiekvienas žydas yra pasirengęs su ginklu rankoje kovoti už savo valstybę, ir moka ne tik apsiginti, bet ir duoti tinkamą atkirtį, tik tada jų valstybė galės gyventi pilnavertį gyvenimą.
Tik tada, kai potencialus agresorius žinos, jog kiekvienas lietuvis yra pasirengęs ir sugebės su ginklu rankoje ginti tėvynę, su Lietuva bus skaitomasi. Ne tiek NATO, ne tiek JAV, Lenkijos ar kitų sąjungininkų pajėgos, o visų pirma mes patys, lietuviai, turime būti pasirengę savo krašto gynybai.
Dažnai teko girdėti Izraelyje metaforinį palyginimą, kaip Niujorkas išsprendė nusikalstamumo problemas prieš 40 metų: „Ką padarė tuometinis Niujorko meras? – ne tik, kad sustiprino policiją, bet ir apšvietė visas gatves“. Kas metaforine prasme yra kariuomenė? Šviesa. Kiekvienas karys izraelietis, kiekvienas žmogus žino, kaip gintis ir ką reikia daryti.
Kuo daugiau mes Lietuvoje turėsime žmonių, jaunuolių, žinančių, kaip reikia gintis, tuo bus šviesiau.

Paskelbta Pilietinė gynyba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.