Lietuvos gėda: laisvės kovotojų kapai – be paminklų ir jau baigiantys išnykti

Lapkričio 1 d. LRT laidoje „Dėmesio centre“ buvo kalbama apie apleistus, tikėtina, Lietuvos karių ir savanorių kapus Antakalnio kapinėse. Šia tema ne vieną straipsnį yra parašiusi LKKSS VAS narė Marija Jakimavičienė (Ar mes verti laisvės? Kai žuvusiųjų kapai težinomi Dievui… / „XXI amžius“. 2016-09-02 , Kaip Vilniuje, Antakalnio karių kapinėse, per Vėlines „pagerbiami“ ir prisimenami už Lietuvos laisvę žuvę mūsų kariai/ „XXI amžius“. 2016-11-11)

Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis  su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadove Terese Birute Burauskaite ir Kultūros paveldo departamento direktore Diana Varnaite:

– Šimtai bevardžių kapų Antakalnio kapinėse, prižiūrimų visai ne taip, kaip turėtų būti. Manoma, kad didelėje dalyje tų kapų yra palaidoti 1918-1921 m. Lietuvos laisvės kovotojai bei 1941 m. birželio mėnesio sukilimo dalyviai. Yra liudininkų, kurie sako prisimenantys toje vietoje stovėjusius vienodus medinius kryžius su lietuviškomis pavardėmis. Dabar ten likę tik kauburėliai. Juos nuo tvarkomų kapinių skiria tik siauras keliukas. Kitoje keliuko pusėje – Lenkijos valstybės tvarkomi lenkų, žuvusių kovose su bolševikais ir lietuviais, kapai. Pone Varnaite, 28-eri laisvės metai, artėja valstybės šimtmetis – kodėl tie kapai nepažymėti?

– Bet kuriuo atveju, jums yra žinoma ši problema. Tiek į jus asmeniškai, tiek į jūsų departamentą, į kariuomenės vadą, į Vilniaus merą yra kreipęsi visuomenininkai dėl šių kapų. Pavyzdžiui, Stanislovas Urbonas, kuris asmeniškai, visuomeniniais pagrindais rūpinasi šia problema, ne kartą yra rašęs kreipimusis į įvairias institucijas. Kultūros departamento atsakymas iki šiol buvo toks, kad jūsų institucija tarsi neprivalo tuo rūpintis. Kaip tai suprasti?

D. Varnaitė: gal ne taip buvome suprasti – mes inspiravome tyrimus, būtent mūsų iniciatyva tie tyrimai pradėti. Pats Kultūros paveldo departamentas nėra tokia milžiniška įstaiga, kad galėtume atlikti visus darbus. Mes tikrai pagal išgales darome daug gerų darbų išsaugant Lietuvos laisvės kovotojų karių kapus ir Lietuvos savanorių kapus.

– Bet jūsų departamento atsakymuose, kuriuos jus pati pasirašiusi, rašoma, kad nėra aiškių istorinių duomenų ir įrodymų, kad ten palaidoti laisvės kovotojai. Taip pat rašoma, kad „departamentas nepritartų siūlymams atlikti antropologinius tyrimus, siekiant nustatyti, ar čia palaidoti Lietuvos kariai savanoriai ir partizanai, neturint istorinių duomenų, patvirtinančių šį faktą, nes tai prieštarautų galiojantiems teisės aktams.“ Toks departamento atsakymas. Man atrodo, kad čia trūksta paprasčiausios lyderystės, kaip sakote, ponia Burauskaite?

T. B. Burauskaitė: Taip. Noriu tik priminti, kad, man atrodo, istorikė Vida Girininkienė yra aprašiusi tas kapines. Taip pat tą plotą šalia lenkų karių kapų ji yra įvardinusi kaip Lietuvos karių palaidojimo vietą, jei aš neklystu, nes senokai skaičiau. Man norėtųsi, kad ji, kaip tikrai gera specialistė, taip pat dalyvautų šiame procese.

– Yra keletas liudijimų, tarp jų, pavyzdžiui, fotografijos istorijos tyrinėtojo, Lietuvos kultūros ir meno premijos laureato Stanislovo Žvirgždo. Jo 2006 m. gegužės 15 d. liudijimas: „Dar Sovietmečiu, 1957-1958 m. man teko ne kartą lankytis Antakalnio kapinėse. Prisimenu, kad maždaug toje vietoje, kur 2003 m. ar 2004 m. buvo įrengta lenkų karių kapavietė ir dabar stovi cementiniai kryžiai su lenkiškais užrašais, mačiau per 200 vienodų medinių kryžių, ant kurių buvo lietuviški užrašai. Nemažai kryžių stovėjo priešingame kalno šlaite. Tai liudija, kad toje vietoje buvo laidojami kovose žuvę Lietuvos kariai ar savanoriai. Regis, 1959 m. tvarkant Antakalnio kapines, tie kryžiai su lietuviškai užrašais buvo sunaikinti, nors dar ilgą laiką kalno šlaituose buvo matyti išlikusios kapaviečių žymės. Taip pat yra buvusio Lietuvos Vietinės rinktinės savanorio liudijimas, chemijos mokslų daktaro P. Kaikario liudijimas. Visi mini tą patį – Antakalnio kapinėse yra matę Lietuvos kariams skirtus kapus. Pone Varnaite, keista situacija, kad jaunimas kasmet važiuoja į Sibirą tvarkyti tremtinių kapų, kas, žinoma, yra puiku, o čia, visai po nosimi, geriausiose, reprezentacinėse Lietuvos kapinėse, tikėtina, guli Lietuvos kariai savanoriai, kurių kapų didžioji dalis iš viso niekaip nepažymėta, o ant kai kurių lietuvių savanorių kapų, žuvusių kovose su Želigovskio kariuomene, yra padėti lenkų karių anoniminiai betoniniai kryžiai. Man tai atrodo kaip siaubinga situacija valstybei, mininčiai 100-etį.

D. Varnaitė: Aš noriu tik pakartoti, kad šiuo metu yra baiginėjami moksliniai tyrimai.

– Bet kodėl jie nebuvo baigti žymiai anksčiau? Juk daugybė metų praėjo.

D. Varnaitė: Iš karto po to, kai į mus buvo kreiptasi 2016 m. vasarį, mes ir iniciavome tyrimus. Ir būtent 2016 m. jie buvo nedelsiant pradėti. Noriu tik pakartoti, kad archeologiniai tyrimai yra atliekami tuomet, kai jau yra išsemtos visos kitos galimybės atlikti tyrimus nedestruktyviais metodais. Šiuo metu istoriniai tyrimai baigiami ir jei jie neduos kažkokių apčiuopiamų rezultatų, tada imsimės kito žingsnio – archeologinių tyrimų. Kultūros paveldo departamentas tikrai padarė viską, kad tie tyrimai jau vyktų.

– Laikas šiuo atveju tikrai nėra mūsų sąjungininkas. 2000 m. darytose schemose suskaičiuoti 377 nepažymėti kapai, 2004 m. rasti jau vos tik 200 kapų. Tas plotas nuolat nyksta, ant kalno šlaito – visiškas šabakštynas su priaugusiais medžiais ir krūmais, nė nematyti kapų pėdsakų. Laikas tiksi, ponia Varnaite.

D. Varnaitė: Noriu pacituoti mano jau minėtą majorą Gintautą Jakštį, kuris ir atlieka tuos tyrimus. Jo duomenimis tikėtina, kad Antakalnio kapinėse yra palaidota apie kelios dešimtys Lietuvos karių. Būtent tų kapų paieška ir vykdoma, siekiant nustatyti tikslią vietą. Apie kelis šimtus karių kapų šiandien net nekalbama, jų yra tikrai daug mažiau.

– Net jei kalbame apie dešimtis, o ne šimtus kapų, bet kuriuo atveju, liūdna, kad minėdami Valstybės šimtmetį mes ne tik kad neturime vardinių tų žmonių paminklų, apskritai nėra jokio karių aukos įprasminimo, jokio paminklo. Juk vyko kovos, tie žmonės žuvo už mūsų valstybę.

D. Varnaitė: Sutinku. Mums ir vienas Lietuvos kario kapas yra labai svarbus istorijos paminklas. Daugelis savivaldybių ir Kultūros paveldo departamentas tam skyrė daug dėmesio, vyksta restauracijos darbai ir Kauno kapinėse, ir Prienų, ir eilėje kitų savivaldybių. Sostinė tikrai turėtų gerokai pasitempti.

T. B. Burauskaitė: Iš tikrųjų pirmasis šeimininkas, kuris atsakingas už palaidojimus, yra atsakinga savivaldybė arba artimiausia seniūnija. Mes su tuo susiduriame, nes dažnai atliekame visokius su žeme susijusius reiklaus. Turime prisipažinti ir muštis į krūtinę, kad visi mes pražiopsojom. Aš tikrai neabejoju, kad Antakalnyje yra palaidoti 1918-1920 m. kovotojai. Šiuo atveju mums labai svarbu yra rasti istoriografinę medžiagą. Galima paklausti Lenkijos archyvų, kaip pas juos buvo įvardinta šita kapų teritorija.

– Bet su Lenkija yra kalbama ir, jei neklystu. Lenkija siūlo atlikti tyrimus savo lėšomis. Juk panaši situacija jau buvo susiklosčiusi ir kitoje to keliuko pusėje, pataisysite mane, jei klystu – buvo rasti lietuvių karių kapai, bet daugiau buvo rasta lenkų karių kapų ir tokiu būdu ant visų, net lietuvių, kapų sudėti lenkiški antkapiai. Ar ne, ponia Varnaite?

D. Varnaitė: Kad buvo rasti lietuvių kapai lenkų kapų teritorijoje – neturiu tokios informacijos. Galiu tik patvirtinti, kad Lenkijos pusė siūlosi atlikti fizinius tyrimus, atlikti archeologinius tyrinėjimus Antakalnio karių kapinėse. Tačiau dvišalėje komisijoje Lenkijai pasiūlyta pateikti istorinius duomenis, kurie tvirtai leistų tikėti, kad konkrečioje vietoje tikrai gali būti palaidoti lenkų kariai. Kol kas tokių duomenų mums niekas nepateikė, nors girdėjome, kad tyrimai baigti ir nėra rimtų įrodančių duomenų.

– Ponia Burauskaite, bent kiek istorija besidomintiems žmonėms gali kilti natūralus klausimas – kur Vilniuje palaidoti Lietuvos laisvės kariai? Tie, kurie kovojo 1918-1920 m., kovojo su bolševikais, bermontininkais, Armija Krajova ir t.t. Faktas, kad kariai žuvo, faktas, kad palaidoti, bet kur – niekas nežino ir niekaip nepažymėję. Antakalnio kapinėse aiškiai pažymėtas tėra vieno kario savanorio kapas.

T. B. Burauskaitė: Ir tas vienas yra tam tikras akcentas, įrodantis, kad jis tikrai ne vienintelis ten palaidotas. Tokia logiška išvada peršasi. Aš manau, šiuo klausimu daugiausiai nuveikti gali visų pirma istorikai. Jie tarpusavyje lengviausiai randa kalba, o ne skirtingos institucijos. Tikiu, kad Lenkijos archyvuose turi būti kokios nors istoriografinės medžiagos apie šį plotą šalia lenkų karių kapų. Juk jei atkūrė savas kapines ir net su daugumos vardais ir pavardėmis, vadinasi, ten buvo kažkokie dokumentai.

lrt.lt: 2017-11-01 / 21:24 Lietuvos gėda: laisvės kovotojų kapai – be paminklų ir jau baigiantys išnykti

Paskelbta Pirmoji banga, VAS nariai.
  1. Man asmeniškai keista, kai Lietuvos valstybės elitas – politikai, menininkai, verslininkai bei kita inteligentija – sėkmingai „įsisavina“ lėšas Lietuvos Respublikos šimtmečiui paminėti (gerai ar blogai – Tautai spręsti), bet visuotinio pagerbimo visų žuvusių Lietuvos karių programos nėra… jų kapų sutvarkymo, nerastų kapų suradime, naujo visuotinio jų palaidojimo sąvado sudaryme (šiuolaikinėje skaitmenizuotoje formoje)… Jų dėka, mes kitamet švęsime LR 100-etį, nes jie ją apgynė, o mes tik tęsiame jų laisvės kovos darbus…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *