Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių pasodintas pulkininko ir diplomato Kazio Škirpos ąžuolynas ošia kovos dainą

Įvykio data: 2020 m. rugsėjo 27 d. , vieta: Namajūnai (Pasvalio r.sav.)(LKS-94:X: 6239468, Y: 519284 WGS-84: platuma: 56.28838°, ilguma: 24.31146°).

Rugsėjo paskutinį sekmadienį Namajūnuose buvo pasodintas ir visuomenei atvertas Lietuvos savanorio, diplomato, valstybininko, 1941 m. Birželio Sukilimo vado plk. Kazio Škirpos ąžuolynas tam tikslui Pasvalio savivaldybės bendruomenei skirtame sklype, kurį išrūpino tuometis Saločių seniūnas Algimantas Mašalas. Seniūno rūpesniu 2016 m. lapkričio 23 d. buvo atidengtas paminklinis akmuo K. Škirpos tėvonijoje ir gimė graži tradicija. Tada dalyvavo KASP Vyčio Apygardos V rinktinės Pasvalio kuopos kariai savanoriai, kurie ir dabar šovė darnias salves už Škirpą, Birželio Sukilimą ir Lietuvos Nepriklausomybę. Ąžuolyno sodinimo pradininkai yra savanoriai – kūrėjai, kurių gretose – dalis pirmųjų pasieniečių, todėl atvyko ir savo ąžuoliuką pasodino pasieniečių ekipažas. Pasodinus sodinukus, kad jie įgautų Gediminaičių Stulpų vaizdą, iš anksto pamatuotose ir pažymėtose vietose (ačiū dabartiniam Saločių seniūnui Romanui Gaudiešiui), kaip nurodyta Pasvalio savivaldybė kraštovaizdžio architektės rašte, sodintojai susirinko puslankiu už paminklinio akmens, kur buvo atritinta Saločių miesto patranka, smagiai siaudė laužo liepsna, o saulėtas vėjas nešė kvapnų dūmą Bauskės linkui, kur savo vandenis plukdo Mūša, kad ten, Nemunėlin įpuolus prie pilies, taptų Lielupe (Didžiąją upe).
K. Škirpos ąžuolyno atvertuves pradėjo Lietuvos tautiška giesmė, kurią gražiai ir skambiai drauge traukė Biržų krašto liaudies dainų ir sutartinių ansamblis ,,Siaudela‘‘, vadovaujamas Jūratės Garnelienės. Jų dainų vėliau skambėjo dar ne viena svetingoj Namajūnų žemėj salotiškiams, pasvalėnams, biržėnams, joniškėnams ir kitiems Ąžuolyno atvertuvių svečiams neskubant skirstytis, bet švenčiant gražią rudens laukų šventę.
Žuvusius už Tėvynės laisvę Nepriklausomybės, Klaipėdos sukilimo, Birželio Sukilimo, pasienio užkardose, Vietinės Rinktinės bei Lietuvos partizanų (1944-1969) kovose ir 1991 metais, bei jų atminimą ąžuolyniečiai pagerbė Tylos minute. Šalia paminklinio akmens ant stiebo plazdėjo partizano Leono Laurinsko – LIŪTO savanoriams kūrėjams palikta, kad nedūlėtų muziejuose, o kovotų, partizaniškų laikų Trispalvė, prie kurios prisiekę tada Lietuvos partizanai garbingai įvykdė pareigą, negailėdami jėgų ir gyvybės.
Nuaidėjo karių savanorių salvės, salvės grupei komandavo kapitonas Donatas Dilys.
Veltui žmogus darbą dirbtų, jei Dievas jo žingsnių nelaimintų, tad skambėjo maldos žodžiai, kuriuos Lietuvos Kariuomenės evangelikų karo kapeliono įpareigotas tarė Vidmantas Petras Kuprevičius, perskaitęs maldą ,,Už Tėvynę‘‘ iš maldynėlio ,,Karys evangelikas‘‘ (Generalio štabo 1938 m. leidinys, Kaunas).
,,Kovok!’’, Lietuvių aktyvistų fronto, kuri subūrė K. Škirpa, šūkį priminė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Škirpos ąžuolyno pradininkas Antanas Kliunka. Daugiau yra paties Škirpos knygoje ,,Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti‘‘ (2020, ,,Žara‘‘, p. 116, 120; perkamiausia Vilniaus knygų mugės knyga).
Trumpai plk. ir diplomato K. Škirpos gyvenimo kelią ąžuolninkams priminė šaulys Kostas Ivanauskas.
Savo daina ,,Skylutė šalme‘‘, apžvelgęs tuos pačius ilgadešimtmečius veidus, ąžuolyną pravėrė bardas Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis.
Saločių Antano Poškos vidurinės mokyklos Krašto istorijos muziejaus vadove Roma Jakuboniene ir tos pat mokyklos mokinės išskleidė  savo muziejuje saugomą 2012 metų Gedimino pilies bokšto Trispalvę bei priminė Škirpos ir dar 3 Saločių valsčiaus savanorių žingsnius 1919 metų sausyje amžinojoje Lietuvos sostinėje. Ši mokyklos įgula garsiojo kraštiečio Ąžuolyno atvertuvėse buvo pasveikinta E. Kuckailio knyga ,,Dešimt kautynių‘‘(,,Vox altera‘‘, 2020; jau 6-ąja). Užbėgant įvykiams už akių pasakytina, kad tokia pat knyga su autoriaus įrašu buvo atsidėkota Biržų jaunųjų šaulių Stepono Giedriko-Giriečio kuopos vadui Vidučiui Šeškui, išvirusiam savo garsųjį skanėstą – šaulišką košę. Knygas atvertuvėms dovanojo signataras Arūnas Degutis, o košę, linkėdama ko geriausios kloties ir Dievo palaimos – Pilėnų tėvūnijos ryšininkė 90-etė Emilija Kloviškytė, pažinojusi ne tik S. Giedriką, Bronių Krivicką, Mamertą Indriliūna, brolius Tučus …
Sveikinimo žodžius, pramaišiui su ,,Siaudelos‘‘ dainomis, tarė Saločių seniūnai, Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas, seimūnai Audronis Ažubalis ir Antanas Matulas.

Atvertuves filmavo Pasvalio krašto muziejaus operatorius, dalyvius kalbino muziejininkė Bronislava Lapinskaitė, žvalgėsi ,,Šiaurės rytų‘‘ žurnalistas Petras Gudas, fotografavo Valdas Sankirta, Simona Bindoriūtė, Jonas Ivanauskas, Vidmantas Petras Kuprevičius, Kostas Ivanauskas , Algimantas Stalilionis, Vidutis Šeškas ir kiti.
Puikias žinutes parašė ,,Zemgales Zinas“ (Žiemgalos žinios) ir Pasvalio krašto muziejus (paskelbęs ir fotoreportažą facebook’e), Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM (taip pat paskelbęs fotoreportažą).

 ,,Žiemgalos žiniose‘‘ rašoma (iš latvių kalbos išvertė V. P. Kuprevičius):
,,Pasodino ąžuolus visuomenės veikėjo, Jelgavos gimnazijos absolvento Kazio Škirpos gimtinėje
Minėdami iškilų visuomenės veikėją, karininką ir laisvės kovotoją Kazį Škirpą, Lietuvos kariai-savanoriai , o taip pat ir Joniškio visuomenės atstovai sekmadienį [2020-09-27 — vertėjo pastaba] šiojo gimtinėje pasodino 70 ąžuolų Namajūnų sodžiuje, kuris yra Pasvalio rajone maždaug už vieno kilometro nuo Latvijos sienos.  Pasodinti ąžuolai [sudaro] Gedimino Stulpus – vieną seniausių Lietuvos heraldikos ženklų.
Kazys Škirpa gimė 1895 metais. Sulaukęs dvidešimties baigė Jelgavos [tuomet – Mintauja] gimnaziją, bet, prasidėjus Pirmajam Pasaulės karui, buvo pašauktas Rusijos imperijos armijon, kur įgijo karinį išsilavinimą. Karui baigiantis Kazys Škirpa kovojo Lietuvos laisvės kovas. Jam vadovaujant 1919 sausio 1 d. Vilniuje Gedimino pilies bokšte buvo iškelta tautinė Lietuvos vėliava.
Nepriklausomoje Lietuvoje toliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o podraug dirbo diplomatu.
1940 metais, kai Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos valstybes [EST, LV, LT], Kazys Škirpa dirbo Lietuvos pasiuntiniu Vokietijoje. Ten [Berlyne, Škirpos bute Achenbachstr. 1] įkūrė Lietuvių [aktyvistų] frontą, kuris veržėsi atkurti Lietuvos valstybingumą, tačiau dėl savo tautinių pažiūrų pats buvo įkalintas nacių stovykloje [Kazys Škirpa buvo namų arešte, jam uždrausta vykti į Lietuvą; greičiausia, turimas galvoje generolas Povilas Plechavičius, kuris nacių buvo įkalintas Salaspilyje].
Pasibaigus Antrajam Pasaulės karui, Kazys Škirpa gyveno ir aktyviai darbavosi lietuvių išeivijoje, o mirė 1971 metais JAV. Kazio Škirpos vardais pavadintos Vilniaus ir Kauno gatvės, Nuotraukos Jono Ivanausko’’

Skambėjo ,,Siaudelos’’ dainos, sodintojai vaišinosi šauliška koše, žolelių arbata iš katilo bei Pasvalio alumi, moliniam ąsotėly putojančiu, juk ,,Pirmiausia buvo alus <…>’’ (Vladas Braziūnas „Vis per tą alų“). Savam krašte savas alus, ir nesivėrė žemė (kaip nutiko Biržuos geologams), tačiau Saločių patranka triskart sudrebino vaiskų Namajūnų dangų padaužiškai traškančiomis padangių gėlėmis.

Pulkininko ir diplomato Kazio Škirpos ąžuolynas bei paminklinis akmuo – reikšminga vieta šalia Baltijos kelio, Kazio Škirpos kelio – nuo Namajūnų per Mintaują, kovas Seinuose, mokslus Šveicarijoje, mintis Varšuvoje, Berlyne, Vašingtone. Tas kelias vertas dar tiestis iki Askaineno prie Turku (Askainen) Suomijoje, kur maršalo Manerheimo basom bėgiota, juk geopolitiškai Kazys Škirpa lygintinas su šiuo Suomijos didvyriu.

Dr. ats. vyr . ltn. Vidmantas Petras Kuprevičius


Simonos Bindoriūtės, Vidmanto Petro Kuprevičiaus ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotraukos:

2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr. 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.).2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.).2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr. 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.).2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.).2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.).2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.).2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr.2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.).2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.).2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr.2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr.2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr. 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr. 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.).2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr. 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr. 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr.2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr. 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM nuotr.2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.). 2020-09-27 Namajūnuose (Pasvalio r.).

Paskelbta Antroji banga, Fotogalerija, Pirmoji banga, Trečioji banga, VAS nariai.
  1. Malonu matyti nuotraukose savo bendražygius- LKKSS VAS narius, kurie patys susiorganizuoja ir nenuilstamai dalyvauja patriotinėje veikloje. Aš didžiuojuosi, kad tokius pažįstu. Ta proga prisiminiau multfilmą „Neišmoktų pamokų šalyje“. Šiame k/f skamba žodžiai: „…šlovė didžiajam matematikui…, gėda Viktorui Perestukinui..“. Šių frazių pradžią galima pritaikyti mano paminietiems šauniems vyrams, o pabaigą LKKSS ir LKKSS VAS valdyboms. Man susidaro toks vaizdelis, kad tie žmonės eina ten tik tam, kad stabdyti narių veiklą. Manau, kad LKKSS nariai iki gyvenimo pabaigos PRIVALO dalyvauti patriotinėje veikloje ir ATSAKINGAI perrinkinėti Valdybas.
    Pagarbiau,
    Gediminas Juškevičius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *