Partizanas, karys savanoris Antanas Kraujelis – Siaubūnas spalio 26 d., šeštadienį, bus palaidotas Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kalnelyje.
Atsisveikinti su partizanu Antanu Kraujeliu – Siaubūnu bus galima spalio 25 d., penktadienį, nuo 14 iki 20 val. Šv. Ignoto bažnyčioje (Šv. Ignoto g. 6).
15:00 – vainiką deda ir pagarbą atiduoda Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė
Atsisveikinimo metu Garbės sargyboje stovi KASP kariai
18:00 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choro „Kariūnas“ atsisveikinimo dainos
Spalio 26 d., šeštadienis
9:00 Karstas su Antano Kraujelio palaikais bus perkeltas Šv. Ignoto bažnyčią
10:00-12:00 Visuomenės atsisveikinimas su velionio palaikais Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje . Garbės sargyboje prie karsto stovi Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai
11:10 kalba karys savanoris Ramūnas Tolvaiša
11:30 gieda Lietuvos mokslų akademijos choras
12:00 Šventos Mišios Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje
Mišias aukoja Lietuvos kariuomenės apaštalinis administratorius J.E. arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas
gieda Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“
13:00 Karsto išnešimas iš Šv. Ignoto bažnyčios. Vykimas į Antakalnio kapines (automobilių kolona)
~13:30 Laidotuvės Antakalnio kapinėse (Lietuvos kariuomenės karių laidojimo kvartale).
Laidotuvėse dalyvauja :
• LK Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės orkestras;
• Gieda Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“.
• KASP rinktinių kariai
• Lietuvis kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai su LKKSS ir LKKSS VAS vėliavomis
13:15 LKKSS nariai kviečiami rinktis prie Antakalnio kapinių vartų ir kartu su LKKSS ir LKKSS VAS vėliavomis prisijungti prie laidotuvių procesijos
Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo paskutinis kovojęs partizanas. Ilgiausiai net 17 metų priešinęsis sovietų okupacijai, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis.
Gimė 1928 m. spalio 28 d. Utenos apskrities Molėtų valsčiaus Kaniūkų kaime ūkininkų šeimoje. Iš gausios dešimties vaikų šeimos užaugo Antanas ir šešios jo seserys. 1946 m. baigė Alantos progimnaziją, 1947 m. dirbo Kaniūkų kaimo klubo-skaityklos vedėju.
1946-1948 m. veikė kaip partizanų ryšininkas. Sulaukęs 20-ies įstojo į partizanų gretas. Nuo 1948 m. rudens priklausė Mykolo Urbono-Liepos būriui, nuo 1950 m. liepos mėn. – Henriko Ruškulio-Liūto vadovaujamiems koviniams daliniams. Kaip Rytų Aukštaitijos atstovas buvo siunčiamas į pasitarimą su Dzūkijos partizanais. 1951 m. tapo Vytauto apygardos Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. Ši pareigybė, be kitų funkcijų, įpareigojo rinkti žinias apie SSRS okupacinio režimo kolaborantus: NKVD-MGB informatorius, sovietinius pareigūnus ir aktyvistus, kitus prieš partizanus, jų rėmėjus ir gyventojus priešiškas veikas vykdžiusius asmenis. Vėliau paskirtas Žėručio rajono štabo viršininku.
1951 m. sovietų valdžia atkeršijo ištremdama visą Kraujelių šeimą į Sibirą – 15 metų tremties Irkutsko ir Novosibirsko srityse, Krasnojarsko krašte. 1952 m. A. Kraujelio-Siaubūno būrys buvo sunaikintas. KGB ėmėsi asmeninės A. Kraujelio-Siaubūno paieškos: dešimtys stribų ir agentų rengė pasalas, buvo verbuojami jo ryšininkai, giminės, tardomi net tremtyje esantys šeimos nariai. A. Kraujelis ne kartą dalyvavo ginkluotuose susirėmimuose su sovietinio okupacinio režimo karinėmis struktūromis. 1953 m. jį sunkiai sužeidė KGB pareigūnų užverbuotas jaunystės bičiulis.
Nuo 1954 m. A. Kraujelis-Siaubūnas pakeitė veiklos taktiką – sovietų aktyvistams rašė įspėjamojo turinio laiškus, reikalaudamas neskriausti ūkininkų nepakeliamomis prievolėmis. Žmonių pasakojimai apie A. Kraujelį-Siaubūną virto legendomis. Buvo kalbama, kad Siaubūnas, persirengęs Raudonosios armijos karininko uniforma, priversdavo stribus atiduoti jam pagarbą; KGB tikėjo, kad Siaubūnas turi akvalangą ir slapstosi ežere po vandeniu.
Dešimtmetį nesugaunamo A. Kraujelio-Siaubūno paieškomis susirūpino Maskva. 1965 m. kovo 17-osios rytą KGB pareigūnams ir kariuomenei pavyko apsupti sodybą, kur slapstėsi A. Kraujelis-Siaubūnas. Susišaudymo metu sužeistas, negalėdamas prasiveržti, A. Kraujelis-Siaubūnas pasirinko įprastą partizanams išeitį – ne pasidavė, o nusišovė.https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ruosiamasi-perlaidoti-partizana-antana-kraujeli-siaubuna-atguls-karininku-kvartale-56-1215504
1997 m. gruodžio 22 d. A. Kraujeliui (po mirties) pripažintas kario savanorio statusas. Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu Nr. 72 už pasiaukojimą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę jis apdo:3vanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 10 d. įsakymu jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, 2010 m. kovo 18 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-272 jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
Skaityti daugiau: madeinvilnius.lt, 15min.lt