Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spalio 6 d. išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statytojo sąvoką, nuosavybės teisės įgijimą pagaminant naują daiktą, teisėjo nešališkumą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovę Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugiją (toliau – Draugija) iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato – gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Totorių g. 9, ir pastato – gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Labdarių g. 10, (toliau – Pastatai) su jai priklausančiu turtu, taip pat įpareigoti atsakovę perduoti visą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją.
Atsakovė Draugija pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ją pripažinti statybos, vykdytos nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statiniuose Vilniuje, Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10, statytoja; pripažinti jos teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo gauti pažymą apie Pastatų statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti nurodytų pastatų kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre.
Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį, susijusią su Draugijos įpareigojimu perduoti ieškovei visą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją, nutraukė. Teismas nusprendė iškeldinti Draugiją iš Pastatų su visu jai priklausančiu turtu. Taip pat teismas atmetė Draugijos priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui ir paliko jį nepakeistą.
Pateiktame kasaciniame skunde Draugija kėlė klausimus dėl nuosavybės teisės į Pastatus įgijimo juos pagerinant (sukuriant) ir jos, kaip Pastatų statytojos, pripažinimo, apeliacinės instancijos teismo šališkumo.
Išnagrinėjęs bylą kasacinis teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra siejamas su naujo daikto pagaminimu, o ne jo pagerinimu ir ši teisės norma neturi būti aiškinama plačiai. Todėl CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas pastačius daiktą negali būti aiškinamas kaip suteikiantis nuosavybės teisę į svetimą daiktą, kai kitas asmuo, naudodamasis juo, tą daiktą pagerina (pavyzdžiui, suremontuoja, atstato) nesant daikto savininko sutikimo dėl nuosavybės teisės perleidimo ar teisinio reglamentavimo, nustatančio tokią valdytojo teisę.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pritarė bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad nustatytos aplinkybės, susijusios su valstybės skirtu finansavimu Pastatams atstatyti ir remontuoti, leidžia teigti, jog valstybė turėjo tikslą ne remti atsakovę, kaip organizaciją, o vykdyti valstybės funkcijas – tvarkyti Vilniaus miesto senamiestį ir ugdyti pilietinę visuomenę. Spręsdama dėl Pastatų statytojo teisinio statuso, išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant dėl Pastatų statytojo, turi būti vertinamas lėšų, kuriomis finansuota Pastatų rekonstrukcija, pobūdis, jų skyrimo ir panaudojimo tikslai. Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad ginčą nagrinėję teismai teisingai aiškino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje įtvirtintą statytojo sąvoką ir, išsamiai įvertinę ginčui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nėra Pastatų statytoja. Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija nepagrįstais pripažino atsakovės kasacinio skundo argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Detalus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas
Artas
ir niekam nekyla klausimas, kodėl taip atsitinka kai valdo konservatoriai?