Prieš keletą dienų išplatintas BNS pranešimas, jog Seime vėl mėginama Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliui grąžinti valstybės apdovanojimo statusą.
Šįkart atitinkamą įstatymo pataisą parengė buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.
Jis siūlo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį įrašyti į valstybės apdovanojimų sąrašą. Tokiu atveju medalį skirtų ir įteiktų prezidentas.
Dabar Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras.
(visą BNS pranešimo tekstą galima perskaityti www.lzinios.lt arba www.15min.lt)
Seniai derėjo tai padaryti, jei iš viso galima būtų rasti kokį pateisinimą tam, kaip pasielgta su garbingu istoriniu paveldu ir atminimu žmonių, savanoriškai gynusių Lietuvos valstybę 1918-1920 metais, pasiaukojusių 1940-1990 metų okupacijų ir teroro metu, o ir ryžtingai stojusių jos ginti nepriklausomybę atkūrus ir stengiantis įtvirtinti 1990-1991 metais.
Medalis įsteigtas 1928 metais, siekiant pagerbti ir įvertinti Nepriklausomybės kovų savanorių rįžtą aukotis dėl Tėvynės („Vyriausybės žiniose“ paskelbtas kovo 15 d., tad jau sulaukėme 90 metų jubiliejaus!). Pagalvokime, kaip dabar jaustųsi tie savanoriai, pamatę kaip nuvertintas jų nuopelnų pripažinimo simbolis. Kurie iš jų nebuvo apdovanoti seniau, pagal medalio statutą gali būti apdovanojami ir dabar (tokių atvejų yra) tik jau ne valstybės apdovanojimu, kaip tai jiems buvo įsteigta. Tai kaip tokią situaciją vertinti ne tik moraliai, bet ir teisiškai?
O kodėl 1940-1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių – partizanų ir kitų rezistentų, specialios komisijos pripažintų kariais savanoriais – aukos ir kančių vertinimas taip sumenkintas? Ar tai moralu?
O ir į Tėvynės gynėjų gretas po 1990 kovo 11-osios stojusiųjų (iki 1991 rugpjūčio 23 d.) vertinimo sumenkinimas argi pateisinamas? Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanoti amžino atminimo pasienietis Gintaras Žagunis, savanoris Artūras Sakalauskas ar pirmoji tarptautinių misijų auka Lietuvos karininkas nuo 1990 metų Normundas Valteris įvertinti jau ne valstybės, o žymiai nuvertintu istoriniu medaliu (apdovanoti atitinkamai 2005 ir pastarieji du 2007 metais). Ar tai teisinga?
O ir grynai teisiškai, ar galima nuo kokios nors datos (šiuo atveju 2002 metų) keisti veikiančio apdovanojimo statusą ir skirtingai apdovanoti jo nusipelniusius asmenis iki ir po tos datos? Atsakymą ko gero duoda Konstitucinis Teismas savo 2006-05-12 Nutarime atskleisdamas konstitucinio valstybinių apdovanojimų instituto esmę. Ten skelbiama, kad „skirdamas valstybinius apdovanojimus Respublikos Prezidentas turi paisyti inter alia Konstitucijos 82 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų … būti visiems lygiai teisingas“. Ar šiuo atveju nuo 2002 metų akivaizdžiai nepažeidžiamas konstitucinis lygaus teisingumo apdovanojamų asmenų atžvilgiu principas?
Po vasario mėn. iškiliai pažymėto valstybės 100-mečio, lapkričio 23 d. minėsime tokį pat Lietuvos kariuomenės jubiliejų. Ar ne pats laikas ištaisyti istorinį akibrokštą, padarytą su Valstybės pagarbos simboliu bei Laisvės gynėjų vertinimu?
Nepavėluokite su dar vienu valstybinės reikšmės darbu.
Vytautas Dilys
Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris