Birželio 30 d. Seimas patikslino mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinį reguliavimą, karo padėties įvedimo ir atšaukimo tvarką.
Eugenijaus Žygaičio nuotr.
Seimas priėmė Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą naujai nustatydamas mobilizacijos ir demobilizacijos skelbimo, mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos rengimo, mobilizacijos, demobilizacijos vykdymo, priimančiosios šalies paramos teikimo ir administravimo teisinius pagrindus.
Kartu priimtas ir naujos redakcijos Karo padėties įstatymas, kuriuo nustatoma karo padėties įvedimo ir atšaukimo tvarka, valstybės valdymo ir vietos savivaldos ypatumai, ginkluotųjų pajėgų statusas ir žmogaus teisių ir laisvių laikini apribojimai karo padėties metu, piliečių pasirengimo valstybės gynybai pagrindai, taip pat karo padėties metu ir atšaukus karo padėtį taikytinos priemonės.
„Šiais projektais būtų iš esmės keičiamos abi sistemos. Pirma, karo metu nustatoma vadovaujančių pareigūnų, tai yra Prezidento, kariuomenės vado, taip pat kitų asmenų ir institucijų kompetencija, tai yra Vyriausybės, krašto apsaugos ministro, savivaldybės administracijos direktoriaus, karo komendanto kompetencijos. Antra. Apibrėžiamas ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas. Tai teisės, pareigos, garantijos. Trečia. Sukuriama mobilizacijos valdymo sistema. Tai yra valstybės mobilizacijos operacijų centras, civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos operaciniai centrai. Ketvirta. Sukuriamas civilinių asmenų, parengtų vykdyti gynybą ir visuomenės poreikių užtikrinimui reikalingas funkcijas, rezervas. Jis būtų realistinis rezervas, negu kad dabar teoriškai iki šiol yra 70 tūkst. žmonių. Tai galimybė juos mokyti ir įtraukti į pratybas esant dabartinei optimaliai ir minimalizuotai struktūrai“, – pristatydamas visus projektus sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pastebėtina, jog naujos redakcijos Karo padėties įstatymas iš esmės jau atitinka 2019 m. lapkričio 13 d. konferencijoje „Piliečio galimybes gintis ir ginti Valstybę“ priimtąją rezoliuciją.
Siūlymas VAS-ui. Galima būtų paprašyti buvusio ministro Audriaus Butkevičiaus parašyti tuo klausimu komentarą. O ir kaip dabar būtų man partizanaujant esant okupacijai? Ar užėjus pas turtingą ūkininką ir paprašius lašinių, o jam atsisakius duoti, rekvizuočiau, ar okupantai ir prorusijiniai bydloidai ir vėl sakytų, kad partizanai- banditai, ar tai jau numatyta įstatymu, kad tokiu atveju gyventojai privalo padėti partizanams?